| Título: |
Applications of Stakeholder Theory in Information Systems and Technology Suinteresuotųjų Šalių Teorijos Pritaikymai Informacinėse Sistemose ir Technologijoje |
| Autores: |
Mishra, Alok; Atilim University Mishra, Deepti; Atilim University |
| Fecha: | 2013-07-26 |
| Publicador: | Engineering Economics |
| Fuente: |
 |
| Tipo: |
|
| Tema: |
Stakeholder Theory; Stakeholder Model; Stakeholder; Information Systems; Management Suinteresuotųjų šalių teorija; Suinteresuotųjų šalių modelis; Suinteresuotosios šalys; Informacinės sistemos; Valdymas |
| Descripción: |
Abstract. Stakeholder theory has its origins in management literature. Preston (1999) traces the notion of stakeholders back to the great depression in the United States (1929-1941), when the General Electric company defined four major stakeholder groups - shareholders, employees, customers, and the general public. Stakeholder management has become an important tool to transfer ethics to management practice and strategy. Few management topics have generated more debate in recent decades than the underlying notion, the model and the theories surrounding stakeholders (Donaldson and Preston, 1995; Gibson, 2000; Wolfe and Putler, 2002; Friedman and Miles, 2006). The visual power of the stakeholder model and its high simplicity are seen as contributors to the success of the stakeholder concept (Fassin, 2008). An increasing interrelation is observed between the concepts of stakeholder theory, corporate responsibility, and business ethics (Valor, 2005; Garriga et al., 2004). The stakeholder approach in the organization integrates stakeholder relationships within a company’s resource base, industry setting, and socio-political arena into a single analytical framework (Susniene and Sargunas, 2009). Mumford (1979) is one of the early researchers in supporting the involvement of end-users as a component of effective information systems development and implementation, using essentially the stakeholder concept in this domain. It has been proved that end-users and managers are very important towards successful system implementation. As more interorganizational information systems are developed which usually involve strategic decisions, a yet wider range of stakeholders needs to be involved (Pouloudi, 1999). In these systems the attention may switch from end-users and focus on those parties that are external to the organization, but who can also be associated in decision making at a managerial or strategic level (Pouloudi and Whitely, 1997). One of the most thorough investigations of the stakeholder concept in information systems research that relates information systems stakeholders with implementation failure was made as an early work by Lyytinen and Hirschheim (1987, 1988). They argue that failure is conditional on the capability of information system to meet the expectations of different stakeholders - i.e. to say an information system may be considered successful by some stakeholder but a failure by others. The concept of stakeholder represents a progression from developer – and user – centered problems to organization-wide and inter organizational information system problems. This is a sign of maturity of information systems research to show how holistic representation of the parties involved in the more complex systems currently developed (Pouloudi, 1999). Stakeholder theory proposes an ethical use of stakeholder concept in Information systems as ethical considerations and professional conduct is a significant issue in information system. The stakeholder theory is extensively used in management in investigating organizational ambiance, strategic management, ethical concerns, business planning process, e-government, project management, environment management, etc. Recently stakeholders are also seen as means to more successful information and communication technologies and information system development and implementation issues. The paper presents stakeholder theory, its origin and applications in Information Systems (IS) field in the literature. The main objective of this research is to build up the knowledge body of stakeholder applications in information systems and technology areas.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.24.3.4618 Suinteresuotųjų šalių teorijos sąvoka minima jau literatūroje apie valdymą. Preston (1999) teigia, kad Jungtinėse Valstijose (1929-1941), General Electrical Company nustatė keturias svarbiausias suinteresuotųjų šalių grupes: akcininkai, darbuotojai, vartotojai ir plačioji visuomenė. Suinteresuotųjų šalių valdymas tapo svarbiu įrankiu kalbant apie etiką ir valdymą. Keletas valdymo klausimų sukėlė daugiau diskusijų, nei sąvokos reikšmė, modelis ir teorijos ( Donaldson ir Preston, 1995; Gibson, 2000; Wolfe ir Putler, 2002; Friedman ir Miles, 2006). Akivaizdi suinteresuotųjų šalių modelio galia ir jo paprastumas vertinami kaip įnašas suinteresuotųjų šalių koncepcijos sėkmei (Fassin, 2008). Pastebėtas didėjantis tarpusavio ryšys tarp suinteresuotųjų šalių teorijos, bendrosios atsakomybės ir verslo etikos sąvokų (Valor, 2005; Garriga ir kt., 2004). Suinteresuotųjų šalių sąvoka rodo progresą, atsiribojimą nuo problemų, sutelktų į kūrėją ir vartotoją. Tai informacinių sistemų tyrimo brandos ženklas norint parodyti, kaip išsivystė dabartinis holistinis šalių, dalyvaujančių daug sudėtingesnėse sistemose, vaizdas (Pouloudi, 1999). Suinteresuotųjų šalių teorijoje yra siūlomas etinis suinteresuotųjų šalių sąvokos naudojimas informacinėse sistemose, nes etiniai svarstymai ir profesionalus elgesys yra svarbi informacinių sistemų tema. Freeman (1984) savo dideles suinteresuotųjų šalių grupes padalino į dvi grupes: į vidaus (vartotojai, darbuotojai, tiekėjai, savininkai) ir išorės (vyriausybės, konkurentai, tam tikro suinteresuotumo grupės ir t.t.). Nors vidaus grupės vertinamos kaip „pagrindinės“, kai kuriose situacijose išorės suinteresuotosios šalys yra svarbesnės ir jos negali būti iš anksto nukreiptos į pagalbinę poziciją ( Bailur, 2007). Toliau skirstoma į pradines ir antrines suinteresuotąsias šalis. Clarkson (1995) apibrėžia pradines suinteresuotąsias šalis kaip šalis „be kurių tęstinio dalyvavimo koorporacija negali išgyventi kaip veikianti įmonė“. Jei šios pradinės suinteresuotosios šalys pasitraukia arba jų netenkina sistema, „koorporacija bus rimtai pažeista arba nebegalės tęsti veiklos “. Jis įrodinėjo, kad pradinių suinteresuotųjų šalių parama gali būti prarasta, jei organizacija negali kurti ir skirstyti pakankamai turto ir vertės, kad jas patenkintų, arba jei daugiau turto ar vertės yra duodama vienai pradinei suinteresuotųjų šalių grupei kitos grupės sąskaita. Tai priverstų jas pasitraukti iš sistemos. Iš kitos pusės, antrinės suinteresuotųjų šalių grupės yra tos, kurios turi „pajėgumų mobilizuoti visuomenės nuomonę koorporacijos veiklos naudai arba priešingai“. Suinteresuotųjų šalių teorija yra plačiai taikoma valdyme nagrinėjant organizacijos aplinką, strateginį valdymą, etinius klausimus, verslo planavimo procesą, e-valdymą, projekto valdymą, aplinkos valdymą ir t.t. Pastaruoju metu suinteresuotosios šalys taip pat yra vertinamos ir kaip dar sėkmingesnio informacinių ir komunikacinių technologijų tobulinimo ir įdiegimo priemonė. Šiame darbe analizuojama suinteresuotųjų šalių teorija, jos kilmė ir pritaikymas Informacinės sistemos (IS) srityje. Dauguma nuorodų į suinteresuotąsias šalis mokslinėje literatūroje, kurioje analizuojamos informacinės sistemos, pirmiausia nurodo asmenis arba grupes organizacijos viduje, o strateginio valdymo literatūroje priešingai (Pouloudi, 1999). Mumford (1979) yra vienas iš tyrinėtojų, kuris remia vartotojų įtraukimą, laikydamas tai efektyvios informacinės sistemos plėtros ir diegimo dalimi. Buvo įrodyta, kad galutiniai vartotojai ir vadovai yra labai svarbūs sėkmingam sistemos diegimui. Kadangi plėtojama daugiau tarporganizacinių informacinių sistemų, kurios dažniausiai apima strateginius sprendimus, reikia įtraukti dar didesnę suinteresuotųjų šalių grupę (Pouloudi, 1999). Šiose sistemose, dėmesys gali būti perkeltas nuo galutinių vartotojų ir sutelktas į tas dalis, kurios organizacijai yra išorės, tačiau gali bendradarbiauti priimant sprendimus vadovavimo arba strateginiu lygiu (Pouloudi ir Whitely, 1997). Anot Pouloudi, (1999) svarbu pabrėžti, kad tiriant informacines sistemas yra tam tikros maišaties dėl suinteresuotųjų šalių sąvokos. Kai kurie tyrėjai nesiūlo tikslaus apibrėžimo (Benjamin ir Levinson, 1993; Eden ir Ackermann, 1994; Galliers, 1994; Lee ir Gough, 1993). Boddy ir Buchanan (1986) aiškina, kad „organizacijas galima vertinti kaip apimančias skirtingas suinteresuotųjų šalių grupes, kurių interesai, remiant pokyčius ar jiems priešinantis, gali būti paaiškinti nustatant atitinkamai suvokiamus jų interesus ir išnagrinėjant kaip juos paveiks nauja technologija “. Willcocks ir Mason (1987) apibrėžia kompiuterinės sistemos suinteresuotąsias šalis panašiai kaip Freeman, kaip „žmones, kuriuos labai paveiks, arba kurie turės materialinės naudos iš naujos kompiuterinės sistemos sistemos ir veiklos ”. Ahn ir Skudlark (1997) pateikė išplėstinį suinteresuotųjų šalių apibrėžimą taip „suinteresuotosios šalys yra grupė žmonių, kurie dalinasi bendromis vertybėmis, kurios parodo, kokios informacinės sistemos savybės yra pageidaujamos ir kaip jos turėtų būti įgytos”. Lederer ir Mendelow (1990) stebėjo informacinės sistemos skyriaus aplinką ir įtraukė organizacijos šeimininkės aplinką kaip ir „viską esantį organizacijos viduje, kas yra už IS skyriaus ribų ”. Checkland metodologijoje paminėjo reikalavimą nustatyti suinteresuotąją šalį ir svarbą pabrėžti skirtingų suinteresuotųjų šalių perspektyvą, daugiausiai naudojant CATWOE (plg. angl. customer – vartotojas, actor – veikėjas, transformation process – transformacijos procesas, Weltanschauung – pasaulio požiūris, system owner – sistemos savininkas, environmental constraints – aplinkos suvaržymai) elementus (Checkland, 1981, Checkland ir Scholes, 1990). Šio metodo privalumas yra tas, kad jį galima panaudoti norint pateikti holistinį informacinės sistemos vaizdą jei ji kaip žmogiškos veiklos sistema „būtų organizacijos arba tarporganizacinės sistemos dalis platesniu aspektu. Vienas iš įprasčiausių pagalbinių būdų suinteresuotųjų šalių analizei informacinių sistemų srityje atkreipia dėmesį į vieną iš pagrindinių informacinių sistemų praktikos temų (Brancheau ir kt., 1996; Galliers ir Baker, 1994; Knights ir kt., 1997), tai yra į informacinių sistemų strategijos plėtrą ir jos sureguliavimą su verslo strategija (Pouloudi, 1999). Anot Lacity ir Hirschheim (1995), svarbiausia kliūtis informacinių sistemų ir verslo strategijų sureguliavimui yra susikertantys informacinių sistemų lūkesčiai ir suvokimas, kurie skiriasi nuo tų, kuriuos turi įvairios organizacinės suinteresuotosios šalys. Aukštesnė vadovybė labiausiai rūpinasi išlaidomis, o vartotojams labiausiai rūpi paslaugos. Informacinių sistemų vadovai patenka į priešišką aplinką ir supranta, kad jie turi pateisinti su šiomis grupėmis sudarytą susitarimą. Benjamin ir Levinson (1993) pasiūlė 7 žingsnių suinteresuotųjų šalių analizės metodą, kuris paremtų valdymą pokyčių, kuriems atsirasti leido informacinės technologijos. Jie tikisi, kad šie žingsniai padės organizacijai nustatyti ar pokytis yra galimas ir kokia pokyčių strategija duos geresnių rezultatų. Vienas iš išsamiausių suinteresuotųjų šalių koncepcijos informacinėse sistemose tyrimų, kuris susieja informacinių sistemų suinteresuotąsias šalis su įdiegimo nesėkme, buvo atliktas ankstyvajame Lyytinen ir Hirschheim darbe (1988, 1987). Jie teigė, kad nesėkmę sąlygoja informacinės sistemos gebėjimas atitikti skirtingų suinteresuotųjų šalių lūkesčius (kai kurios suinteresuotosios šalys gali laikyti informacinę sistemą sėkminga, tačiau kiti gali laikyti ją nesėkminga). Boddy ir Buschanan (1986) organizacinės informacinės sistemos suinteresuotąsias šalis apibrėžia kaip „visus tuos, kurie praktiškai rūpinasi efektyviu naujų technologijų pritaikymu, ir kurie gali priimti sprendimus, arba daryti jiems įtaką, dėl to kodėl ir kaip jos yra panaudojamos“. Suinteresuotųjų šalių teorija yra naudinga, kai norima išskirti kas yra svarbu projekte ir ar jis gali būti valdomas ir kaip. Bailur (2006) savo projekte teigė, kad suinteresuotųjų šalių analizė yra subjektyvi. Ji įrodinėjo, kad sunku žinoti kaip nustatyti suinteresuotąsias šalis: ar jos yra pradinės ar antrinės ir kokie galėtų būti jų interesai, kaip jos galėtų dirbti kartu, bei ar jos gali būti valdomos. Suinteresuotosios šalys keičiasi viso projekto laikotarpiu, tai sunkina jų vertinimą. Chung ir kt. (2009) taip pat manė, kad suinteresuotųjų šalių tipų klasifikacijos riboja jų tyrimą ir įtraukė tai į savo būsimųjų darbų planą. Konkuruojančių suinteresuotųjų šalių valdymas atsirado kaip svarbus ginklas strateginiam valdymui ir suinteresuotųjų šalių poreikiui būti suskirstytoms į kategorijas norint geriau panaudoti atitinkamų strategijų kūrimo taisykles (Lim ir kt., 2005). Rowley (2010) pabrėžė, kad reikia atlikti daugiau tyrimų, norint suprasti e-valdymo suinteresuotųjų šalių vaidmenis ir naudą e-valdyme su suinteresuotųjų šalių naudos analizės įrankiais. Flaks ir Rose (2005) pastebėjo, kad nėra rimto konceptualaus neatitikimo tarp suinteresuotųjų šalių teorijos ir valdymo tikslo, pateikiant politiką ir paslaugas gyventojams ir organizacijoms – visuomenės suinteresuotosioms šalims. Islam ir Gronlund (2007) mano, kad suinteresuotųjų šalių teorija yra naudinga, norint suprasti e-paslaugas, bet ji neprisitaiko prie suinteresuotųjų šalių teikiamų pirmenybių, poreikių, gebėjimų, taip pat ir tokių projekto resursų kaip aprūpinimas personalu ir kvalifikacija. Bėgant laikui suinteresuotosios šalies pirmenybės tobulėja, todėl kinta jų gairės. Post ir kt. (2002) manė, kad sėkmingas suinteresuotųjų šalių valdymas apima ir mokymąsi, nes suinteresuotujų šalių interesai keičiasi laikui bėgant. Valdymo teorijoje nustatytos penkios suinteresuotųjų šalių grupės (Friedman ir Miles, 2002; Argandona, 1998). Tai įmonės tiekėjai, vartotojai, darbuotojai, konkurentai ir vyriausybė/reguliuojančios įstaigos. Freeman ir kt. (2004) manė, kad „verslas yra veikimas kartu taip, kad tiekėjai, vartotojai, vadovai ir akcininkai, laikui bėgant laimėtų“. Vidgen (1997) pasiūlė būsimojo darbo temą apie IS reikalavimų struktūrą platesnio IS plėtojimosi proceso mastu, pagrįstą suinteresuotųjų šalių analize. Suinteresuotųjų šalių teorijoje tvirtinama, kad vadovai turėtų išspręsti etines dvejones keliančius klausimus, kartu suderindami suinteresuotųjų šalių interesus, nepažeisdami nė vienos pusės interesų (Smith ir Hasnas, 1999). Suinteresuotosios šalys yra daug daugiau įtrauktos į sistemų plėtros procesą. Jos gali pasinaudoti šių sistemų rezultatais. Chua ir kt. (2005) teigė, kad mažiausiai keturios suinteresuotųjų šalių grupės, būtent investuotojai, tiekėjai, kontoliuotojai ir netiesioginės suinteresuotosios šalys, reikalauja vis didesnio NEO dėmesio ir todėl turėtų patraukti IS ir e-komercijos sričių mokslininkų dėmesį. Boonsra (2006) pailiustravo, kad ERP-įdiegimas daro įtaką suinteresuotųjų šalių interesams ir gali būti vertinamas kaip derybų procesas, kuriame įvairios šalys bando panaudoti ERP projektą, norėdamos apginti arba paskubinti savo individualius arba grupės interesus. Anot jo, egzistuoja tam tikros būsimųjų tyrimų kryptys norint paversti suinteresuotųjų šalių metodą išsamia ERP/ICT projekto analize.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.24.3.4618 |
| Idioma: | Inglés |