| Título: |
The Impact of Emigration on Unemployment in Slovakia Emigracijos įtaka Slovakijos bedarbystei |
| Autores: | Vojtovich, Sergej; University of A.Dubchek in Trencin |
| Fecha: | 2013-07-26 |
| Publicador: | Engineering Economics |
| Fuente: |
 |
| Tipo: |
|
| Tema: |
Economic growth; gross domestic product; employment; unemployment; migration of labour force Ekonominis augimas; bendrasis vidaus produktas; įdarbinimas; nedarbas; darbo jėgos migracija į užsienį |
| Descripción: |
This study deals with one of the current and relatively often discussed phenomenon, which accompanies economic and social development in both developed and economically struggling countries. The economic development of Slovakia is no exception. The analysis of both unemployment as an economic and social phenomenon and unemployment trends is conducted in relation to the period of stabilization and relative economic growth, which followed after the transformation of economic systems in countries of Central and Eastern Europe. The main objects of this analysis are primarily trends in the economic development, trends in the job creation, and the impact of direct foreign investments on the development of unemployment. Migration of labour force abroad is another important variable entering the analysis. The focus is placed predominantly on the migration flows into foreign countries and also on their impact on the development of unemployment rate. From the previous analyses and observations of real processes occurring in this particular field we know that under certain circumstances high unemployment rate results in the growth of migration flows of labour force abroad. But during the studied period under the conditions of relatively quick economic growth in Central and Eastern Europe we can observe different trends when it comes to the connection between unemployment rate, economic growth and migration flows. Trends in the economic development during this period, in the development of unemployment rate and in the emigration flows and their causality do not match our knowledge and ideas about these phenomena and processes in the entrepreneurial, political or academic environment. Therefore, this study aims to conduct an analysis of the above mentioned phenomena and processes and offer a reasoned and adequate concept about the trends in their development.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.24.3.3173 Šio darbo tikslas buvo nustatyti, kokiu mastu ekonominė plėtra daro įtaką nedarbo lygiui pastaruoju dešimtmečiu Slovakijoje, taip pat kokią įtaką darbo jėgos emigracija galėtų padaryti nedarbo kryptims. Norint atlikti šią užduotį buvo būtina išanalizuoti tam tikrus ryšius tarp ekonominės plėtros krypčių ir darbo rinkos bei nedarbo lygio tendencijų. Pagrindiniai analizės objektai daugiausia buvo nedarbo lygio tendencijos ir veiksniai, kurie gali daryti joms įtaką: ekonominis augimas, užsienio investicijų įplaukos, darbo vietų kūrimas, darbo jėgos migracija į užsienį ir t.t. Pagrindinis šio straipsnio tikslas buvo nustatyti darbo jėgos migracijos į užsienį įtaką nedarbo atsiradimui. Tam buvo atlikta teorinė analizė makroekonomikos sąvokų, susijusių su ekonominiu augimu ir nedarbo tendencijomis, taip pat įdarbinimo lygio bei darbo jėgos migracijos į užsienį rodiklių statistinė analizė. Nedarbo, kaip ekonominio ir socialinio reiškinio, plėtros tendencijų tyrimas pradėtas stabilizacijos ir santykinio ekonominio augimo metu, po kurio sekė Slovakijos ekonominės sistemos keitimasis, kuris baigėsi ekonomine recesija 2008 metais. Kaip šios analizės objektas, buvo nustatytos svarbiausios tendencijos plėtojant ekonomiką, kuriant darbo vietas ir didinant įdarbinimo galimybes, kurios atsirado dėl tiesioginių investicijų įplaukų iš užsienio, ir darbo jėgos migracijos į užsienį. Kitas svarbus kintamasis, kuris buvo nagrinėtas, yra priežastinis ryšys tarp darbo jėgos emigracijos ir nedarbo lygio rodiklių. Iš ankstesnių šioje srityje jau atliktų tyrimų žinoma, kad aukštas nedarbo lygis susijęs su darbo jėgos migracijos į užsienį srautų didėjimu. Taigi galima matyti skirtingą nedarbo ir darbo jėgos emigracijos raidą tiriamuoju laikotarpiu. Pavyzdžiui, mūsų analizės rezultatai rodo, kad daugelyje tirtų šalių nėra beveik jokios koreliacijos tarp ekonominio augimo rodiklių ir nedarbo lygio. Užtenka trumpai žvilgtelėti į tokių šalių kaip Čekijos respublika ir Slovakija raidą, kad būtų galima nustatyti, jog ekonominė plėtra ir įdarbinimo lygis parodo skirtingas kiekvienos šalies tendencijas ir raidą. Skirtumams atskleisti pasirinktas Slovakijos pavyzdys. Nedarbas Slovakijoje buvo didžiausias 2000 - 2001 metais, kai jis viršijo 19 %, tai reiškė, kad šalyje buvo 536 tūkstančių bedarbių. Laikotarpiu nuo 2000 iki 2005 metų, nedarbas lėtai mažėjo. Nedarbo mažėjimas pagreitėjo per kitus dvejus metus. 2007 metais Slovakijoje buvo 239 tūkstančiai bedarbių. Tai reiškė, kad per tuos septynerius metus, 297 tūkstančiai anksčiau buvę bedarbiai pakeitė savo statusą. Tačiau, remiantis ekspertų hipotezėmis, Slovakijoje buvo sukurta tik 60 000 naujų darbo vietų. Didžiausi “žaliosios srities ” investuotojai (tokie kaip Siemens, PSA Peugeot Citroen ir KIA Motors) įdarbino maždaug po 3 000 darbuotojų. Todėl kilo klausimas: kur likę 237 tūkstančiai rado darbą? Remiantis Slovakijos Statistikos ministerijos atlikta atrankinės apklausos išvada, Slovakijos gyventojų migracija į užsienį dirbti tuo metu didėjo. 2000 metais užsienyje dirbo apytiksliai 50 000 Slovakijos gyventojų, 2004 metais šis skaičius padvigubėjo (103.6 tūkstančių), 2006 patrigubėjo (158.1 tūkstančių) ir 2007 metais pasiekė 270 tūkstančių (VZPS, 2011). Tačiau ekspertai apskaičiavo, kad vien tik Austrijoje 2007 metais nelegaliai dirbo daugiau nei 50 tūkstančių Slovakijos darbininkų (ÚPSVaR, 20011). Todėl atrodo, kad duomenys, kuriuos pateikė Darbo, Socialinių reikalų ir Šeimos centrinė valdyba (ÚPSVaR SR) yra patikimesni nei tie, kuriuos pateikė Slovakijos respublikos Statistikos ministerija. Taigi remiantis jais, 2008 metais užsienyje dirbo daugiau nei 270 tūkstančių Slovakijos gyventojų (ÚPSVaR, 2012). Remiantis duomenimis matyti, kad iš 2007 metų visų bedarbių, t. y. 536 tūkstančių, 239 tūkstančiai toliau ieškojo darbo, apytiksliai 40 tūkstančių galėjo įsidarbinti naujai sukurtose darbo vietose, o likę 257 tūkstančiai ėmėsi darbo užsienyje. Tokiu būdu, darbo jėgos migracija į užsienį gali paaiškinti trūkstamą skaičių bedarbių, kurie nesugebėjo įsidarbinti ekonominio augimo laikotarpiu. Šie duomenys rodo, kad iš bendro bedarbių skaičiaus, per septynerių metų laikotarpį 55 % (296 tūkstančiai) rado darbą darbo rinkoje. Iš šių, beveik 300 tūkstančių, kurie rado darbą, daugiau nei 257 tūkstančiai (85 %) susirado jį užsienyje, ir tik 14 % įsidarbino vietinėje darbo rinkoje. Vadinasi tiesioginių užsienio investicijų įplaukos ir paskesnis BVP augimas, lydimas darbo vietų kūrimo, prisidėjo prie nedarbo mažėjimo tik 14 %, o likę 85 % yra darbuotojų migracijos į užsienio šalis rezultatas. Migracijai į užsienį būtinos sąlygos buvo sudarytos 2004 metais Slovakijai įstojus į Europos Sąjungą ir vykdant senųjų ES šalių narių įdiegtus liberalizacijos procesus. Taigi Slovakijos ekonominio augimo metu (nuo 2000 iki 2007 m.) nedaugėjo žmonių, įdarbintų vietinėje rinkoje. Panašiai kaip ir 2000 metais, kai BVP augimas pasiekė 1.4 % ir šalyje buvo 536 tūkstančių bedarbių, 2007 metais, kai BVP augimas pasiekė savo viršūnę ties 10.5 %, vis dar buvo pusė milijono gyventojų, kurių nedarbas buvo pernelyg didelis. Žymų nedarbo lygio kritimą sukėlė darbo jėgos migracija į užsienį, kurį lėmė faktas, kad emigracijos didėjimo tempas yra labai panašus į nedarbo mažėjimo tempą. Koreliacijos tarp nedarbo lygio mažėjimo ir darbo migrantų skaičiaus didėjimo, rodiklių koeficientas rodo labai stiprią priklausomybę tiriamuoju laikotarpiu (r = -0.974, kai p = 0.05). Ekonomikos recesijos sąlygomis matyti, kad darbo jėgos emigracijos srautų ir nedarbo lygio plėtros tendencijos turėjo joms būdingų savybių, kurios darė bendrą įtaką situacijai darbo rinkoje. Šios nustatytos įdarbinimo ir darbuotojų migracijos į užsienį tendencijos nepasikeitė nei ekonomikos recesijos metu, nei vėlesniu, saikingo ekonominio augimo laikotarpiu. Laukiamo, užsienyje įsidarbinusių Slovakijos gyventojų grįžimo, dėl ekonominės recesijos, neįvyko. Tik mažai užsienyje dirbančiųjų grįžo į Slovakiją krizės metu. Ekonominė recesija labiausiai paveikė pramonę, todėl dauguma užsienyje dirbančių Slovakijos gyventojų, neturintys aukštojo išsilavinimo, įsidarbino paslaugų sektoriuje ( ypač socialinių paslaugų srityje), nes ši sritis nebuvo paliesta krizės. Taigi nedarbo lygio augimą ekonominės krizės laikotarpiu, daugiausiai lėmė pristabdyta gamyba.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.24.3.3173 |
| Idioma: | Inglés |