| Título: |
Improving Industrial Engineering Performance through a Successful Project Management Office Pramoninės inžinerijos veiklos gerinimas sėkmingo projektų valdymo biuro pagalba |
| Autores: | Spalek, Seweryn; Silesian University of Technology |
| Fecha: | 2013-04-24 |
| Publicador: | Engineering Economics |
| Fuente: |
 |
| Tipo: |
|
| Tema: |
Organizational Performance; Success; Project Management; Project Management Office; PMO; Challenges; Start-up; Empirical Research; Operational Management; Industrial Engineering Organizacinė veikla; sėkmė; projekto valdymas; projekto valdymo biuras; PVB; operacinis valdymas; pramoninė inžinerija |
| Descripción: |
The improvement of industrial engineering performance is currently a key issue.Companies can achieve such an improvement in different ways. One way, especially for companies operating in a multi-project environment, is a successfully operating Project Management Office (PMO). Recent studies have revealed that a successful PMO is a key factor influencing organisational performance. The author of this study conducted world-wide research with a sample of over four hundred PMO cases to identify what determines the success of their operations. This study revealed that to achieve a successfully operating PMO, we should focus on the activities of the PMO during two periods: short term (up to one year) and long term (two or more years).Consequently, in each of these time frames, there are different issues that need to be addressed to run a successful PMO and, thus, improve industrial engineering performance. Moreover, the efficacy of operations in a multi-project environment is crucial for practitioners. Therefore, the findings of this research will help managers to improve organisational performance, which should result in the ability to manage more projects on time and within the budget and scope of the PMO. This paper advances the current state of knowledge on PMO success factors and explores new research areas.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.24.2.3087 Pramoninės inžinerijos veiklos rezultatai priklauso nuo įvairių veiksnių. Tobulinant ir stiprinant jos technologinius procesus ir/arba organizacinę veiklą, galima pasiekti geriausių rezultatų. Organizacinė veikla yra stipriai susieta su projekto gyvavimo ciklu, todėl priklauso nuo operacijų efektyvumo daugiaprojektėje aplinkoje. Efektyvus didėjančio projektų skaičiaus tvarkymas reikalauja diegti naujų idėjų ir jų valdyme. Viena iš jų, neabejotinai, yra Projektų valdymo biuro (PVB) įkūrimo koncepcija. Remdamiesi literatūros apžvalga, buvo nustatyta, kad dabartinis žinojimas, kaip įkurti ir tvarkyti sėkmingai veikiantį PVB, yra nutolęs nuo dabartinio, daug platesnio supratimo. Todėl šiame darbe buvo iškeltas toks tyrimo klausimas: Kas skatina PVB sėkmę? Kad būtų užpildyta šios srities žinių spraga, tam reikėjo atlikti tyrimą. Tyrimas atliktas pateikiant anketos klausimus 444 kompanijoms, kurios pranešė, jog savo struktūroje turi PVB. Tačiau šiame tyrime sutelktas dėmesys į tuos PVB, kurie buvo sukurti, turint tikslą, kad ateityje taps nuolatine kompanijos organizacinės struktūros dalimi. Todėl PVB, kurie buvo sukurti, kad tarnautų kokiai nors programai jos gyvavimo laikotarpiu, buvo netirti. Dėl šios priežasties, toliau tyrime buvo nagrinėti 414 PVB atvejai įvairių pramonės šakų, esančių skirtingose šalyse. Tyrime buvo nustatyti keli veiksniai, darantys įtaką PVB veiklai. Tačiau mes turėjome tikslą iš visų buvusių veiksnių išskirti tuos, kurie daro įtaką PVB veiklai dviejuose laiko perioduose: (1) trumpalaikiame (iki vienerių metų nuo PVB darbo pradžios) ir (2) ilgalaikiame (t. y. dveji ir daugiau metų nuo PVB darbo pradžios). Dėl to, norint paremti svarbiausias tyrimo sritis (RA – research area)), anketa buvo padalinta į tokias pagrindines dalis. Trumpalaikiams svarstymams RA #1 – surinkti duomenis, susijusius su PVB pradžios procesu ir nustatyti ryšį tarp pasirinktos veiklos ir PVB išlikimo rodiklio. Ilgalaikiams svarstymams RA #2 – išsiaiškinti PVB uždarymo priežastis ir RA #3 – nustatyti pagrindinius iššūkius, su kuriais susiduria PVB, jei jis vis dar veikia. Tyrimo srityje RA #1, buvo analizuojami šių klausimų atsakymai: Ar buvo nustatyti PVB sėkmės kriterijai prieš pradedant PVB darbą? Ar buvo nustatyta PVB veiklos apimtis prieš pradedant darbą? Ar PVB turėjo aukščiausios vadovybės paramą savo darbo pradžioje? Tyrimo srityse RA #2 ir RA# 3, buvo analizuojami tokie klausimai: nesugebėjimas parodyti pridėtinės vertės organizacijai, aukščiausio vadovo prieštaravimai, personalo prieštaravimai, PVB veiklos apimties apibrėžimo trūkumas, PVB veiklos kaštai, kintanti kompanijos aplinka. Tyrimas daugiausia buvo aprašomasis. Tačiau kur buvo įmanoma (bei norint įvertinti santykį tarp kintamųjų), buvo panaudota chi-kvadrato statistika ir išanalizuotos kryžminės lentelės. Tyrimas buvo patvirtintas Cronbach’s Alpha testu. Pirmasis tyrimo rezultatas buvo susijęs su PVM išlikimu. Buvo svarbu tai, kad 88 % PVB buvo nutraukti neišdirbę 5-erių metų (23,4 % per pirmuosius metus). Tačiau, žinant esamą situaciją, buvo gauta rekomendacija toliau tęsti išsamius šios konkrečios srities tyrimus. Tyrimo rezultatai leido tirti PVB veiklą trumpalaikiu ir ilgalaikiu laikotarpiu. Tyrimas parodė, kad norint padidinti PVB efektyvumą, mes turėtume sutelkti dėmesį į atitinkamus darbo pradžios klausimus: iniciatorius ir procedūras. Tyrimas trumpalaikiu laikotarpiu parodė, kad aukščiausios vadovybės palaikymas yra gyvybiškai svarbus iniciavimo procesui. Dar daugiau, pageidautina, kad projekto bei vidutinio lygio vadovai taip pat dalyvautų jame. Taip pat tyrimas parodė, kad svarbu iš anksto aiškiai apibūdinti PVB veiklos apimtį ir jo sėkmės kriterijus. Ilgalaikiu periodu, PVB turėtų plėstis ir keistis pats kartu su kintančia kompanijos aplinka. Jei nesiseka keistis, aukščiausia vadovybė yra nusiteikusi prieš jo veiklą ir tokiu atveju, PVB likvidavimo galimybė padidėja. Be to, PVB turėtų sutelkti dėmesį į pridėtinės vertės, kurią jie sukuria kompanijai stiprindami projekto valdymo efektyvumą bei veiklos lygio pramoninėje inžinerijoje padidėjimą, atskleidimą. Tyrimas parodė, kad po vienerių ir daugiau metų veiklos, daugelis PVB vis dar nesugeba tiksliai apibūdindami savo veiklos kryptis ir apimtį. Tačiau nustatyta, kad tokia tendencija sumažėdavo po 5-erių metų ( nuo 50 % iki šiek tiek daugaiu kaip 20 % PVB atvejų). Todėl pagirtina, kad norėdami pagerinti projekto rezultatus, PVB per pirmuosius savo veiklos metus bando iš naujo nukreipti savo dėmesį ir iš naujo apibrėžti savo paskirtį ir funkcijas. Tirtos kompanijos, (kurios naudoja PVB), veikė penkiuose geografiniuose regionuose (anketoje buvo galima pasirinkti daugiau negu vieną regioną): (1) Azija ir Ramusis vandenynas, (2) Europa, (3) Vidurinieji Rytai ir Afrika, (4) Šiaurės Amerika ir (5) Pietų ir Lotynų Amerika. Nebuvo pastebėta jokių žymių koreliacijų tarp regiono, kuriame vykdoma veikla ir PVB darbo pradžios veiksnių, jų uždarymo rodiklio, ir jų iššūkių dirbant keletą metų. Tačiau, dėl riboto pavyzdžių skaičiaus, kai kuriuose regionuose, patariama pakartotinai atlikti šios srities tyrimą. Tyrimo rezultatai yra labai svarbūs pramoninei inžinerijai, ypač kai kompanijos vykdo vis daugiau projektų ir tikisi, kad gaminiai į rinką bus pristatomi greičiau ir mažesniais kaštais. Todėl yra labai svarbu padidinti pramoninės inžinerijos veiklą, tobulinant kompanijos veiklą organizacijoje. PVB atlieka svarbiausią vaidmenį siekiant šio tikslo. Be to, sėkmingai veikiantis PVB turėtų suteikti geresnį, tikslesnį žinių, gautų iš buvusių inžinerinių projektų, panaudojimą naujuose projektuose. Taip pat tai turėtų sustiprinti kompanijos veiklą daugiaprojektėje aplinkoje.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.24.2.3087 |
| Idioma: | Inglés |