| Título: |
Team member selecting based on AHP and TOPSIS grey Kolektyvo narių parinkimas taikant AHP ir TOPSIS grey |
| Autores: |
Zolfani, Sarfaraz Hashemkhani; Shomal University, Vilnius Gediminas Technical University Antucheviciene, Jurgita; Vilnius Gediminas Technical University |
| Fecha: | 2012-10-24 |
| Publicador: | Engineering Economics |
| Fuente: |
 |
| Tipo: |
|
| Tema: |
human resource management; personnel selection; group member selecting; AHP; TOPSIS grey; rock bands žmogiškųjų išteklių valdymas; personalo parinkimas; grupės nario parinkimas; AHP; TOPSIS grey; roko grupės |
| Descripción: |
Problem of selecting a person as a new personnel or member of any group is a critical issue in human resource management. Personnel selection is a big challenge in all types of companies, organizations and communities, involving multiple issues that should be evaluated simultaneously. A group as a team should work in the best form to attain its goals. Accordingly, a complex decision support methodology for effective team members’ selection is required. The aim of the current research is to develop the decision model for human resource management that aggregates experts' knowledge and deals with uncertain information. The current paper considers a model based on hybrid Multiple Criteria Decision Making (MCDM) methods as a framework for the challenge of personnel selection. Analytic Hierarchy Process (AHP) and the Technique for Order Preference by Similarity to Ideal Solution with Grey Relations (TOPSIS grey) are applied for this aim. AHP is used for identifying the importance of each criterion when selecting a group member. TOPSIS grey is applied for ranking of alternatives, i.e. particular personnel, characterized by a set of criteria that are determined by grey relations and expressed in intervals. A case study about process of selecting a new drummer for a rock band is presented to demonstrate the applicability and the effectiveness of the proposed model. Criteria as technical ability, ability of accommodation to band and genre, discipline, ability to work with band (teamwork), general issues like age, behavior, ideology and etc., ability of composing and motivation are prioritized from the most important to the least important, respectively, based on AHP results. Four potential candidates are considered. One of them is selected as the best drummer for the band among four applicants based on TOPSIS grey results. The presented hybrid multiple criteria decision making helps to perform personnel selection effectively and objectively when multiple criteria are evaluated simultaneously. The first part of the proposed methodology, i.e. AHP is useful for determining the importance of each criterion and calculating weight of each criterion, while the second part with TOPSIS grey is useful for evaluating alternatives more precisely than usual crisp TOPSIS. The model can be implemented as an effective decision aid to improve human resources management in various areas of economic activities.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.23.4.2725 Itin svarbus ir daug lemiantis žmogiškųjų išteklių valdymo klausimas – tinkamo asmens parinkimas. Parinkti tinkamiausią asmenį iš esamų potencialių kandidatų gali tekti įvairiais atvejais, formuojant personalą, ieškant naujo darbuotojo ar renkant bet kokio žmonių kolektyvo, grupės narį įvairaus pobūdžio įmonėse, organizacijose ar bendruomenėse. Pastaruoju metu sėkmingai besivystančios įmonės vis daugiau dėmesio skiria personalo parinkimui. Svarbu suformuoti gerai funkcionuojančią komandą, kurios efektyvus darbas padėtų įmonei ar organizacijai siekti jos tikslų. Norint padidinti priimamų sprendimų efektyvumą, parenkant personalą ir formuojant komandą, svarbu taikyti tinkamas sprendimų rėmimo priemones. Sprendimo rėmimo priemonės turėtų apimti rodiklių kompleksą bei atitinkamą metodiką, kuri padėtų įvertinti potencialias galimų sprendimų alternatyvas bei nustatyti jų prioritetą pagal įgyvendinimo tinkamumą. Pirmiausia straipsnyje atlikta žmogiškųjų išteklių valdymui ir ypač personalo parinkimui taikomų matematinių metodų bei sprendimų rėmimo priemonių apžvalga. Vieną grupę metodų sudaro neraiškiųjų aibių teorija. Trumpai apžvelgti šaltiniai, pradedant nuo 1993 metų, kuomet neraiškiųjų aibių logiką siūlyta taikyti personalo parinkimui. Kitą grupę sudaro daugiatikslių sprendimų priėmimo metodų taikymas kolektyvų nariams parinkti. Straipsnyje apžvelgti gausūs literatūros šaltiniai nuo 1992 iki 2012 metų, daugiau dėmesio skiriant pastarųjų metų publikacijoms. Įvairūs autoriai siūlo metodiką bei pateikia metodikos taikymo pavyzdžių, kuomet paskirstomi žmogiškieji ištekliai ar formuojamas personalas. Plačiai naudojami klasikiniai, gan gerai akademinėje visuomenėje žinomi metodai, tokie kaip Analitinis Hierarchinis Procesas (AHP), Analitinis Tinklinis Procesas (ANP), artumo idealiam taškui metodas (TOPSIS). Vėlesniaisiais metais imta taikyti modifikuotus metodus, integruojant klasikinius daugiatikslių sprendimų priėmimo metodus ir neraiškiųjų aibių elementus. 2010 – 2012 metais Lietuvos autoriai taip pat paskelbė publikacijų nagrinėjama tematika, kuomet matematiniais metodais spręstas statybos bei kitokio pobūdžio įmonių darbuotojų – tiekėjų, architektų, vadybininkų – parinkimas. Čia siūlyta taikyti naujesnius metodus, tokius kaip daugiakriterinio kompleksinio proporcingo projektų įvertinimo metodą (COPRAS), adityvinį kriterijų santykių įvertinimo metodą (ARAS). Šiame straipsnyje autoriai parengė kompleksinį modelį kolektyvo nariams parinkti. Siūloma hibridinė metodika, susidedanti iš dviejų daugiatikslių sprendimų priėmimo metodų bei pilkųjų skaičių teorijos elementų. Taikomi Analitinis Hierarchinis Procesas (AHP) ir artumo idealiam taškui metodas su rodiklių reikšmėmis, apibrėžtomis intervaluose (TOPSIS grey). Analitinis Hierarchinis Procesas taikomas rodiklių, kuriais aprašomos pasirinkimo alternatyvos, santykiniams reikšmingumams nustatyti. TOPSIS grey metodu atliekami tolimesni skaičiavimai, naudojant AHP pagalba nustatytus rodiklių santykinius reikšmingumus, ir apskaičiuojami alternatyvų santykiniai reikšmingumai bei sudaroma alternatyvų prioritetinė eilė. Uždavinio modelis, aprašytas pilkaisiais santykiais, itin efektyviai taikomas uždaviniams su neapibrėžtais pradiniais duomenimis spręsti. Analitinis Hierarchinis Procesas (AHP) paskelbtas Thomas L. Saaty 1971 metais bei sėkmingai taikomas įvairiose verslo ir pramonės šakose. Metodas gali būti naudojamas prioritetams nustatyti, alternatyvoms generuoti, geriausioms alternatyvoms išrinkti, poreikiams nustatyti, resursams paskirstyti, rezultatams prognozuoti, konfliktinėms situacijoms spręsti, rizikai įvertinti. Pateikta pastarųjų metų (2011 – 2012) AHP taikymų įvairiose ekonomikos ir technologijos srityse trumpa apžvalga. Taip pat pateiktas išsamus metodikos aprašymas pagal pradininko Thomas L. Saaty 1990 metų publikaciją (1 – 5 formulės). Metodo esmė – porinės lyginimų matricos (šiuo atvejų lyginamų rodiklių) sudarymas. Matricą sudaro santykių koeficientai, apibūdinantys skirtingus rodiklių svarbos lygius. Pagal Saaty skalę skiriami 9 svarbos lygiai, kuriems suteikiami atitinkami koeficientai (2 lentelė). Matrica užpildoma apklausus ekspertus. Tikrinamas ekspertų nuomonių suderinamumas, skaičiuojant neprieštaringumo indeksą CI (consistency index), atsitiktinumo indeksą RI (random index) ir neprieštaringumo koeficientą CR (consistency ratio). Jei apskaičiuotas CR < 0,1, ekspertų nuomonių suderinamumas pakankamas ir ekspertinio vertinimo rezultatus galima taikyti rodiklių santykiniams reikšmingumams nustatyti. Hwang ir Yoon 1981 metais sukūrė alternatyvų prioritetiškumo eilės nustatymo teoriją, kuri teigia, kad potencialiai geriausia alternatyva yra mažiausiai nutolusi nuo idealaus sprendimo ir labiausiai nutolusi nuo idealiai neigiamo (blogiausio) sprendinio. Ši teorija vadinama variantų racionalumo nustatymu artumo idealiam taškui metodu TOPSIS (Technique for Order Preference by Similarity to Ideal Solution). Uždavinys formuluojamas, sudarant sprendimų matricą iš n alternatyvų, aprašytų m rodikliais, t.y. sudaroma pradinė sprendimų priėmimo matrica {xij}, i = 1, …, n, j = 1, …, m. Lietuvoje klasikinis TOPSIS metodas gerai žinomas ir taikomas nuo 1986 metų. Straipsnyje pateikta trumpa pastarųjų metų (2010 – 2012) įprasto bei modifikuoto metodo taikymų apžvalga. 2008 metais Lin ir kt. pasiūlė integruoti TOPSIS ir pilkųjų skaičių teoriją uždaviniams su neapibrėžtais duomenimis spręsti. Zavadskas ir kt. 2010 metais šią metodiką (TOPSIS grey) pritaikė statybos valdymo uždaviniams. Kadangi šis modifikuotas metodas gana naujas ir nėra itin plačiai žinomas bei taikomas, straipsnyje pateiktas išsamus metodikos aprašymas (6 – 15 formulės). Šiuo atveju 11 – 14 formulėse taikomi rodiklių santykiniai reikšmingumai qj, nustatyti AHP metodu. Naujos metodikos pritaikomumui ir efektyvumui parodyti pateiktas kolektyvo nario parinkimo pavyzdys – naujo būgnininko roko grupei parinkimas. Plėtojantis muzikos industrijai, grupės nario parinkimas yra lygiavertis žmogiškųjų išteklių valdymo ir personalo parinkimo klausimas, kaip ir kitose ekonominėse veiklos srityse. Profesionalūs muzikantai gali dirbti keliose grupėse. Neišvengiami grupių sudėties pokyčiai dėl profesinių ar finansinių priežasčių. Straipsnyje yra aptarti konkretūs atvejai, kuomet buvo susidurta su problemomis, keičiantis grupių sudėčiai. Autoriai teigia, jog matematinis sprendimų rėmimo metodas padėtų efektyviau išspręsti tokias problemines situacijas. Pateikta vieno iš autoriaus tyrimų apžvalga, kuomet, taikant tam tikrus daugiatikslių sprendimų priėmimo metodus, sprendžiami roko grupių kolektyvų formavimo klausimai. Detaliai nagrinėjama konkreti situacija, kuomet reikia išrinkti tinkamiausią būgnininką iš keturių kandidatų. Suformuluoti rodikliai, pagal kuriuos vertinami potencialūs kandidatai: techniniai gebėjimai, gebėjimas dirbti komandoje, motyvacija, disciplina, gebėjimai kurti muziką, gebėjimai prisitaikyti prie muzikos žanro bei grupės, bendrosios savybės, tokios kaip amžius, elgsena, ideologija ir pan. Nemaža dalis šių rodiklių yra universalūs, tinkami sprendžiant bet kokio kolektyvo nario parinkimo klausimą. Rodiklių santykinis reikšmingumas (svarba) nustatytas apklausus ekspertus ir pritaikius AHP metodą. Pasitelkta 15 ekspertų, visi profesionalūs muzikantai. Informacija apie ekspertus pateikta 7 lentelėje. Porinė lyginimų matrica pateikta 8 lentelėje. Patikrintas ekspertų nuomonių suderinamumas. Apskaičiuotas neprieštaringumo koeficientas CR = 0,09 tenkina leistinas ribas, todėl, naudojant šios apklausos duomenis, nustatyta rodiklių santykinė svarba: svarbiausia gebėjimai prisitaikyti prie muzikos žanro bei grupės (qj = 0,241), techniniai gebėjimai (qj = 0,236), taip pat disciplina (qj = 0,194). Kiekvieną iš keturių kandidatų ekspertai įvertino pagal visus rodiklius, taikydami Saaty balų skalę nuo 1 iki 9. Vertinimai išreikšti intervalais pagal pilkųjų skaičių teoriją ir sudaryta pradinė sprendimų priėmimo matrica (9 lentelė). Atlikti skaičiavimai taikant TOPSIS grey algoritmą (6 – 15 formulės). Pateikta normalizuota sprendimų priėmimo matrica (10 lentelė), svorinė normalizuota sprendimų priėmimo matrica (11 lentelė), apskaičiuotas alternatyvų santykinis reikšmingumas bei nustatyta alternatyvų prioritetinė eilė. Kiekvienos alternatyvos, t.y. kiekvieno kandidato, Ai , i = 1, …, 4, santykinis reikšmingumas nustatytas A1 = 0,304, A2 = 0,345, A3 = 0,356, A4 = 0,339. Geriausiu sprendiniu laikomas tas, kurio santykinis reikšmingumas didžiausias. Tad šiuo atveju tinkamiausias būgnininkas grupei būtų trečiasis kandidatas. Pateiktas pavyzdys parodė, jog pasiūlyta metodika yra tinkamas ir efektyvus įrankis personalo parinkimo bei kitiems žmogiškųjų išteklių valdymo klausimams spręsti. TOPSIS grey padeda atsižvelgti į didėjantį vertinimų neapibrėžtumą ir yra labiau tinkamas nei įprastas klasikinis metodas. Į kompleksinę metodiką integruotas AHP padeda panaudoti ekspertų, puikiai išmanančių nagrinėjamą sritį, patirtį ir žinias, lyginant ir vertinant potencialias sprendimų alternatyvas bei priimant galutinį sprendimą TOPSIS grey metodu. Taikant pasiūlytąją metodika, gali būti sprendžiami kiti svarbūs muzikos sferos klausimai. Be abejonės, analogiška daugiatikslių sprendimų priėmimo metodika būtų tinkama kolektyvų nariams parinkti įvairaus pobūdžio įmonėse ar organizacijose, taip pat kitiems žmogiškųjų išteklių valdymo klausimams skirtingose ekonominės veiklos sferose spręsti.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.23.4.2725 |
| Idioma: | Inglés |