| Título: |
Rizikos ir naudos vartotojo požiūris į genetiškai modifikuotus GM) maisto produktus Pietų Korėjoje: reikšmė maisto pramonės politikai Consumer Attitude of Risk and Benefits toward Genetically Modified (GM) Foods in South Korea: Implications for Food Policy |
| Autores: | Kim, Renee B.; Hanyang University |
| Fecha: | 2012-04-27 |
| Publicador: | Engineering Economics |
| Fuente: |
 |
| Tipo: |
|
| Tema: |
Genetiškai modifikuotų (GM) maisto produktų komercializavimas; GM ženklinimo politika; Pietų Korėja; genetiškai modifikuotų maisto produktų rizika/nauda Genetically Modified (GM) food commercialization; GM Labeling policy; South Korea; and Risk/Benefits of GM foods |
| Descripción: |
Skirtingų regionų vartotojai skirtingai vertina genetiškai modifikuotus (toliau GM) maisto produktus. Lyginant įvairių šalių požiūrį į šiuos produktus, galima teigti, kad Europos vartotojai neigiamai vertina GM maisto produktus, jų vertinimas yra pagrįstas etika. O Amerikos vartotojai laikosi neutralios pozicijos vertindami GM maisto produktus. Skirtingai nei europiečiai, jie pripažįsta GM maisto produktų teikiamą naudą tiek gamintojams, tiek vartotojams (Bredahl ir kt., 1998). Pietų Korėjoje vartotojų požiūris į GM produktus ir jų pripažinimas yra taip pat labai svarbus, nes Pietų Korėja yra daugausiai importuojanti tauta pasaulyje, turinti savitą požiūrį į importuojamus produktus. Svarbiausiu iššūkiu potencialiems pardavėjams tapo labai neigiamai paviešintas GM produktų marketingas Pietų Korėjoje. Kai kurios Pietų Korėjos vartotojų grupės ir nevyriausybinės organizacijos (NGs) inicijavo anti-GM produktų kampanijas. Paaiškėjo, kad Pietų Korėjos vartotojai yra labiau susirūpinę dėl potencialios rizikos, susijusios su GM produktais, nei JAV ir Europos vartotojai (KFDA, 2009). Daugelis Pietų Korėjos maisto gamintojų ir pardavėjų yra neabejingi vartotojų susirūpinimui, kad būtų pagal reikalavimus pažymėtos produktuose esančios sudėtinės GM dalys. Pietų Korėjos vartotojai reikalauja vyriausybės, kad būtų griežtinama GM žymėjimo politika ir taip būtų galima išvengti tų GM produktų grupių, kurios nėra tinkamai pažymėtos (Han, 2009). Aiškiai matyti, kad tarp Pietų Korėjos maisto tiekimo grandinės, susietos su GM produktų valdymu ir pačiais Pietų Korėjos vartotojais nesutariama dėl GM produktų žymėjimo. Pietų Korėjos maisto tiekėjai vengia žymėti GM produktus. Taigi, nors ir teigiama, kad GM produktai teikia naudos, tačiau jie rinkoje nebus vertinami, jei vartotojai manys šiuos produktus esant nepatikimais ir nesaugiais. Todėl, norint kad sėkmingai į rinką būtų įdiegtos naujos technologijos: pvz., biotechnologija, reikėtų ne nagrinėti kas skatina visuomenės nepasitikėjimą šiomis technologijomis, bet geriau panagrinėti, kaip visuomenės požiūris veikia technologijos įdiegimą ir šio požiūrio įtaką institucinei reformai (Frewer, 2003). Kol bus pripažinta biotechnologijos svarba maisto tiekimui ir maisto kokybės gerinimui, praeis daug laiko. Nors ir akcentuojama daug naujų šių produktų galimybių, vartotojai įsitikinę, kad GM produktai kelia abejonių ir yra nesaugūs vartoti. Išlieka baimė, kad jie gali kelti nenumatytą riziką. Tai lemia vartotojų nepasitikėjimą ir abejones šiais produktais. (Phillips and Corkindale, 2002). Be minėtų priežasčių vartotojams kelia nerimą ir galima netikėta žala aplinkai, biologinei įvairovei. Neatmetama prielaida, kad tai gali turėti įtaką ir religinėms bei etinėms problemoms. Slovic (1999) tvirtina, kad vartotojų susirūpinimas maisto saugumu padidėja, kai vartotojams tarsi „primetamas” keliantis riziką maistas, kai pastebima, kad tai yra nekontroliuojama, trūksta mokslinio pagrįstumo šiais klausimais. Vartotojai, kurių požiūris į GM produktus yra neigiamas, nori, kad jie, vienaip arba kitaip būtų informuoti ar produktai yra gaminami naudojant biotechnologiją, ar ne (jie biotechnologiją laiko rizikingu procesu.) Šie asmenys paprastai labiau domisi GM produktais, su šiais produktais susijusio maisto saugumu ir kokybe, nei kiti vartotojai (Han and Harrison, 2007). Taigi GM produktų tinkamumas yra susijęs su vartotojų nuomone apie riziką/naudą biotechnologijos. Vartotojai, kurie suvokia GM produktų teikiamą naudą, bus labiau linkę pirkti GM produktus, o vartotojai, kurie vertina GM produktus kaip riziką sveikatai, aplinkai nebus linkę pirkti GM produktus. Šio darbo tikslas yra įvertinti suvokiamos GM produktų teikiamos rizikos/naudos įtaką Pietų Korėjos vartotojų elgesiui renkantis GM produktus. Šiame tyrime analizuotas Pietų Korėjos vartotojų elgesio socialinis - pažintinis modelis, panaudojant Fishbein sistemą, kuri turi du požiūrio konstruktus: suvokiama nauda ir suvokiama rizika ir vieną konstruktą, kuris apima įtaką atskiro respondento socioekonominius neatitikimus (socioekonominis statusas (SES). Iškelta hipotezė, kad vartotojų nuomonės ir požiūriai į GM produktų keliamą riziką ir naudą ir vartotojų individualus sociodemografinis statusas yra susiję su vartotojų elgesiu pasirenkant GM produktus. Tyrimas atliktas sostinėje Seule, remiantis 36 vartotojų pavyzdžiu. Norint ištirti atitikimus tarp hipotetinio modelio ir tyrimo duomenų, buvo panaudotas Struktūrinės lygties modeliavimas (plg. angl - Structural equation modeling (SEM)). Tyrimų rezultatai parodė, kad socioekonominio statuso (SES) konstruktas darė didesnę įtaką tikimybės pirkti ( plg. angl.- Likelihood to buy (LTB)) konstruktui. Visi trys konstruktai statistikai darė žymią įtaką Pietų Korėjos vartotojų tikimybei pirkti GN produktus. Suvoktos naudos konstruktas darė teigiamą įtaką vartotojų elgesiui, o suvoktos rizikos konstruktas vartotojų elgesiui darė neigiamą įtaką. Taigi suvokta rizika turėjo mažiausią įtaką vartotojų elgesiui nusprendžiant ar pirkti GM produktus. Tarp pasirinktų penkių, suvoktos rizikos aspektų, susijusių su GM produktais, Pietų Korėjos vartotojai labiausiai buvo susirūpinę galima žala aplinkai ir supratimo trūkumu bei neužtikrintumu dėl GM produktų (žr. 5 lent.). Suvoktos naudos požiūriu, medicinos ir mitybos aspektai teigiamai paveikė vartotojų požiūrį į GM produktus. Vartotojų pajamos, tarnybinė padėtis ir lytis stipriai veikė jų elgesį renkantis ar pirkti GM produktus ( žr. 5 lent.). Didžiausias socioekonominio statuso konstrukto indėlis į vartotojų norą pirkti GM produktus reiškia, kad Pietų Korėjos vartotojų socioekonominio statuso nevienalytiškumas labai veikia jų požiūrį ir elgesį susijusį su GM produktais. Tarp kelių socioekonominių kintamųjų yra išskirti tokie kintamieji: pajamos, darbas ir lytis. Taigi galima teigti, kad vartotojų padėtis ir įvairovė Pietų Korėjoje gali turėti didelę įtaką nustatant jų elgesį, kai nusprendžiama ar pirkti GM produktus. Tai rodo, kad reikia atlikti išsamesnį Pietų Korėjos vartotojų rinkos tyrimą, kad būtų visiškai galima nustatyti ir suprasti skirtumus tarp įvairių Pietų Korėjos vartotojų rinkos segmentų, jų reakcijos į GM produktus požiūriu. Tokios informacijos turėjimas ir supratimas gali suteikti vertingų rekomendacijų GM produktų pardavėjams kaip efektyviai įsiskverbti į Pietų Korėjos rinką. Kitas svarbus tyrimų rezultatas yra toks: suvoktos naudos konstruktas darė didesnę įtaką vartotojų elgesiui renkantis produktus nei suvoktos rizikos konstruktas. Tai svarbus momentas, nes jis rodo, kad gali atsirasti poreikis GM produktams Pietų Korėjoje, jei vartotojų nuomonė ir požiūris į GM produktus pagerės. Frewer (2003) paaiškina, kad žmonės toleruos riziką, jei jie suvoks tiesioginę naudą sau. Jis teigia, kad kol rizika nėra tokia didelė, asmuo teigiamai žiūrės ir priims tam tikras technologijas, nes matys asmeninę naudą. Taigi iš to matyti, kad bet kokios pastangos didinti poreikį GM produktams, pirmiausia susiduria su pažinimo veiksniais (t.y. GM produktų suvokiama rizika/nauda). Su šiais veiksniais susidurs ir pardavėjai, kurie domisi patekimu į Pietų Korėjos rinką realizuojant GM produktus. Strateginiuose dokumentuose (Europos Komisija, 2000; OECD, 1994), taip pat ekspertų konsultacijose (Europos biotechnologijos federacija, 1997, 1998; Scholderer irk., 1999) nurodoma, kad du naudos tipai, (kaip mano dauguma ekspertų), turi didžiausias galimybes pagerinti vartotojų nuomonę siekiant pripažinti GM produktus. Šie tipai yra susiję su išlaikymo reikalavimais ir sveikatos reikalavimais (t.y. kad būtų funkcinės sudėtinės dalys arba nebūtų disfunkcinių sudedamųjų dalių). Tyrimo rezultatai patvirtina teiginį, kad du GM produktų aspektai, tokie kaip medicininė nauda ir maitinimo sustiprinimas, lėmė teigiamą vartotojų nuomonę apie GM produktus. Rezultatai rodo, kad jei šių produktų nauda, išskirtinumas bus efektyviai pateiktas ir pareklamuotas Pietų Korėjos vartotojams, GM produktų galimybės patekti į rinką Pietų Korėjoje padidės ir bus noriai priimamos. GM produktų nauda, kai naudą iš GM javų gauna gamintojai (nes mažesnė produkcijos kaina dėl gaunamo didesnio derliaus, kurį lemia didesnis atsparumas kenkėjams ir herbicidams) nebus efektyvi skatinant vartotojus pripažinti GM produktus. Vartotojai gali suvokti šią naudą kaip neaiškią arba nukreiptą tik į gamintoją. Iš GM produktų „antrosios kartos” reikalaujama galimybė sustiprinti gamybos apimtis arba realią vartotojų gaunamą naudą. Šie „antrosios kartos” GM produktai gali turėti potencialą Pietų Korėjos rinkoje, nes Pietų Korėjos vartotojai rodo teigiamą reakciją į tam tikrus GM produktus naudingus vartotojui. Aptariant GM produktų suvoktą riziką ( neužtikrintumas/supratimas apie GM produktų trūkumus ir galima GM produktų keliama žala aplinkai), matyti, kad šie aspektai neigiamai veikia vartotojų požiūrį į GM produktus. Taigi vartotojų švietimas apie juos gali būti perspektyvi strategija norint sušvelninti vartotojų susirūpinimą dėl nežinomos rizikos sveikatai ir neigiamos įtakos aplinkai. Moksliškai nepatvirtinta informacija tik padidina neigiamą vartotojų požiūrį į GM produktus, todėl reikalingas visapusiškas, moksliniais tyrimais pagrįstas informacijos skleidimas visuomenei, nes tik tada jis turės didesnę įtaką požiūrio pasikeitimui (Miles & Frewer, 2001). Pietų Korėjos vyriausybės GM produktų žymėjimo politikos pokyčius gali paremti toks teiginys, kad Pietų Korėjos vyriausybė reaguoja į vartotojų poreikį „teisę žinoti“ apie GM produktų panaudojimą maisto gaminiuose, priversdama maisto gamintojus atskleisti visą informaciją apie GM produktų naudojimą jų gamybos procese. Tačiau vartotojų žinios ir supratimas apie GM produktus gali keistis lėtai, nor ir bus pateikta informacija apie juos (Han, Harrison, 2007). Taigi gali būti netgi taip, kad poreikis GM produktams gali net sumažėti dėl neatskleistos visos informacijos apie GM produktus (t.y. GM produktų susekamumo ir žymėjimo), o padidėti poreikis kitiems produktams: pvz., organiniam maistui. Nepaisant to, reikia nuolat šviesti visuomenę apie GM produktų teikiamą naudą, kad ateityje GM produktai būtų labiau pripažįstami ir jais daugiau pasitikima. Politikai ir pardavėjai turėtų suprasti, kad sėkmingas GM produktų patekimas į rinką Pietų Korėjoje gali pareikalauti laiko ir nemažai pastangų, taip pat visapusiško vartotojų rinkos tyrimo, efektyvios rizikos komunikacijos ir tinkamo žymėjimo politikos valdymo.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.23.2.1548 With highly negative publicity, GM food marketing in South Korea has become a major challenge for potential marketers who are interested in entering the South Korean market. Several consumer groups and non-government organizations (NGOs) in South Korea initiated anti-GM food campaigns. South Korean consumers are reported to be more concerned about potential risk associated with GM food compared to counterpart consumers in the U.S and Europe (KFDA, 2009). Many South Korean food processors and marketers are responding to this consumer concern by ignoring the labeling requirement of GM contents in their products. There is apparent lack of coordination in the South Korean food supply chain regarding GM food management with South Korean consumers’ negative attitude toward GM foods and South Korean food suppliers’ avoidance of GM food labeling. Despite the apparent benefits of GM food, GM food may not have sufficient market value in the market if consumers have distrust and insecurity toward such product. This paper develops a quantitative model which identifies major determinants of South Korean consumers’ choice behavior for GM foods. The proposed model elicit constructs which form South Korean consumers’ attitude which in turn affect their willingness to purchase GM foods. Our study developed a socio-cognitive model of South Korean consumers’ behavior, using Fishbein’s framework, which has two attitudinal constructs (Perceived Benefits and Perceived Risk) and one construct that capture effect of individual respondent’s socioeconomic variance (Socio-Economic Status (SES). Consumers’ beliefs and attitudes regarding the risks and benefits of GM foods and their individual socio-demographic status are hypothesized to be linked to consumers’ choice behavior of GM foods. A sample of 360 consumers was drawn from a survey study in the capital city, Seoul. Results reveal that consumers’ Socio-Economic Status (SES) and their Perceived Benefits associated GM food were found to be strong indicators of consumers’ GM food purchase intention. This implies that consumer’s background and diversity in South Korean demographic may have significant effect on their purchase intention for GM food. This suggests that further extensive study on South Korean consumer market need to be conducted in order to fully understand the difference among various South Korean consumer market segments in terms of how they respond to GM food issues. Comprehensive market segmentation on South Korean consumer market should be done in terms of their GM risk appetite, GM food knowledge, information search behavior and food consumption pattern. Our results show that favorable attributes of GM food such as medical benefits and nutritional enhancement were found to have significant influence on consumers’ attitude toward GM food positively. Results show potentials for second generation GM food in South Korea, if specific of consumer benefits can be effectively developed and promoted to South Korean consumers. Regarding Perceived Risk of GM food, uncertainty/ lack of understanding on GM food and potential environmental hazard of GM food were found to affect consumers’ attitude toward GM food negatively. Educating consumers about GM food may be a viable strategy to mitigate their concerns about unknown health risks and adverse environmental effects and the communication of scientific uncertainty is critical to improving consumers’ negative attitude toward GM foods.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.23.2.1548 |
| Idioma: | Inglés |