| Título: |
Kriterijų išklotinė inovacijų raiškai nustatyti valstybės lygmeniu The Evolvent of Criteria for Assessment of Innovation Expression in the State Level |
| Autores: |
Daugeliene, Rasa; Kaunas University of Technology Juocepyte, Simona; Kaunas University of Technology |
| Fecha: | 2012-04-27 |
| Publicador: | Engineering Economics |
| Fuente: |
 |
| Tipo: |
|
| Tema: |
inovacijų raiška; Nacionalinė inovacijų sistema (NIS); kriterijų išklotinė inovacijų raiškai nustatyti innovation expression; National Innovation System (NIS); evolvent of criteria for the assessment of innovation expression |
| Descripción: |
Valstybei, norinčiai efektyviai skatinti inovacijų raišką šalyje, būtinas nuoseklus inovacijų raiškos stebėjimas, šio proceso koordinavimas ir tikslingas skatinimas. Valstybė, nustačiusi jautriausius kriterijus, atskleidžiančius inovacijų raišką šalyje, gali ištirti inovacijų raiškos priežastis bei spragas. Inovacijų samprata, jų turinys bei raiška įvairių aplinkų nagrinėjama daugelyje mokslinių darbų (Freeman, 1995; Lundvall, 1985; Metcalfe, 1995; Nelson, 1993; Patel, Pavitt, 1998; Kriaučionienė, Jucevičius, 2000; Kalvet, 2001; Nauwelaers, Veugelers, Looy, 2003; Ringland, 2003; Johnson, Edquist, Lundavll, 2003; Paterson, Adam, Mullin, 2003; Balzat, Pyka, 2005; Roos, Ferstrom, Gupta, 2005; Herstatt, Tiwari, Buse, 2008; Kriščiūnas, Daugėlienė, 2006; Daugėlienė, 2008). Teigiama, kad inovacijos – nuolat kintantis procesas, kurio raiškos efektyvumas priklauso nuo daugelio veiksnių, o ypač nuo valstybėje vykdomos politikos bei aplinkos, palankios veiklai ir skirtingų subjektų (įmonių, valdžios institucijų, finansinę ir informacinę paramą teikiančių organizacijų, švietimo ir mokslo institucijų) komunikavimo. Efektyvus minėtų subjektų bendradarbiavimas gali būti užtikrintas pasitelkiant inovacijų sistemas. Nacionalinių inovacijų sistemų (NIS) pagrindinė funkcija yra skatinti inovacijų raišką valstybėje. Už inovacijų kūrimą bei diegimą yra atsakingos valstybinės institucijos, privatus sektorius bei švietimo ir tyrimo institucijos. Verslo sektorius atsakingas už inovatyvaus produkto ar paslaugos kūrimą ir diegimą šalyje. Viešojo sektoriaus atsakomybės apsiriboja politikos formavimu bei įstatyminės bazės paruošimu. Valstybėje, inovacijų raiškai stebėti, naudojami skirtingi indeksai bei modeliai. Inovacijų indeksai atskleidžia inovacijų raišką kiekybiniais rodikliais (tokiais, kaip moksliniai tyrimai, rinkos liberalumas, socialinė sanglauda) (Lisabonos indeksas) ir kokybiniais rodikliais (vykdomi nestruktūruoti interviu apie verslo investicijas kuriant, diegiant ir plėtojant inovacijas ) (Inovacijų Barometras). Taip pat pastebėta, kad egzistuoja inovacijų raiškos indeksai, kurie inovacijų skverbtį nagrinėja valstybės lygmeniu (Lisabonos indeksas), kiti – įgalina palyginti pasaulio regionus (Globalus inovacijų indeksas), tretieji nagrinėja atskirų valstybės sektorių (pvz.: verslo) investicijas diegiant inovacijas (Inovacijų Barometras). Nei moksliniuose, nei praktiniuose ekspertų darbuose neteko rasti visuminės inovacijų indeksų klasifikacijos, kuri įgalintų tyrėją pasirinkti tinkamiausią metodą inovacijų raiškai šalyje ar sektoriuje nustatyti. Daugelyje egzistuojančių indeksų neanalizuojami tyrimų panaudojimo rezultatai. Dėl to tikslinga yra sudaryti kriterijų išklotinę inovacijų raiškai nustatyti valstybės lygmeniu. Atsižvelgiant į išdėstytas mintis darbo autoriai iškėlė tikslą – panaudojant sisteminius (teorinius) bei empirinius metodus, susisteminti kriterijų išklotinę inovacijų raiškai šalyje nustatyti (Lietuvos atvejis). Tikslui pasiekti straipsnyje iškelti tokie uždaviniai: išryškinti pagrindinius egzistuojančius indeksus, kurie naudojami siekiant nustatyti inovacijų raiškos valstybėje ypatumus; susisteminti kiekybinių ir kokybinių kriterijų grupes bei atlikti empirinį tyrimą, kuris leistų patikrinti bei adaptuoti Lietuvai kriterijų išklotinę inovacijų raiškai nustatyti valstybės lygmeniu; pasiūlyti galimus kriterijų išklotinės inovacijų raiškai nustatyti taikymo metodus bei sritis. Analizei buvo pasirinkti pagrindiniai pasaulyje naudojami inovacijas nustatantys Lisabonos, Suminis inovatyvumo, Inovacijų Barometro bei Globalaus inovacijų indeksai. Išgrynintos pagrindinių indeksų tyrimo metodikos, kompleksiniai rodikliai, kurie dažniausiai pasikartoja ir yra svarbūs nustatant inovacijų kūrimą ir diegimą, taip pat inovacijų raišką šalies lygmeniu. Atrinktieji rodikliai buvo suskirstyti į 14 kiekybinių ir 11 kokybinių rodiklių. Iš jų išgrynintos ir nagrinėjimui parinktos 7 kiekybinių ir kokybinių rodiklių grupės Tai – ekonomikos poveikis, politinė padėtis, viešųjų įstaigų įtaka, sąlygos verslui, eksportas - importas, rinkos užimtumas, bendroji infrastruktūra, kompetencijos. Šias rodiklių grupes atspindi skirtingų kriterijų visuma: apskaičiuojama Bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis naujoms informacinėms technologijoms, infliacijos lygis, tiesioginės užsienio investicijos šalyje, šalies investicijos užsienyje, nedarbo lygis, eksporto ir importo lygis, smulkaus ir vidutinio verslo situacija, užpatentuotų paslaugų ir produktų skaičius, aukštųjų mokyklų skaičius, turinčiųjų aukštąjį išsilavinimą skaičius, investicijos į aukštąjį mokslą, nustatymas kaip greitai viešasis sektorius aptarnauja verslą, mokslinių tyrimo įstaigų, akademinio ir verslo sektorių tarpusavio bendradarbiavimas, išlaidos infrastruktūrai gerinti, kuriamos ir diegiamos inovacijos. Straipsnyje pateiktas naujas požiūris į inovacijų raiškos šalyje nustatymo galimybes. Siekiant išgryninti dažniausiai pasikartojančias kriterijų grupes, susisteminti egzistuojantys inovacijų raiškos vertinimo indeksai. Galimybės suskirstytos į dvi specifines (kokybinių ir kiekybinių) kriterijų grupes. Kaip teorinio ir empirio tyrimo rezultatas, sudaryta ir pritaikyta Lietuvai kriterijų išklotinė inovacijų raiškai šalyje nustatyti. Pastebėta, kad inovacijų raiška Lietuvoje nustatoma tik pagal patentų registro bei eksporto statistikos duomenis. Pasaulyje taikomi indeksai netinkami, sudėtingi taikyti dėl greitai besikeičiančios metodologijos bei tyrimų rezultatų taikymo problemiškumo. Empirinis tyrimas taip pat leido išgryninti šešias jautriausias kriterijų grupes ir taip patobulinti teorinę kriterijų išklotinę. Šias rodiklių grupes atspindi: mokesčiai, lengvatos patentams, paruošta teisinė bazė inovacinei veiklai, R&D plėtra, aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų skaičius, darbuotojų skaičius pagal išsilavinimą, rizikos kapitalas (proc. nuo BVP), universitetų, tyrimo centrų bendradarbiavimas su verslu, mokesčių sistema inovatyvioms įmonėms, vyriausybės politikos efektyvumas, inovacijų centrų, mokslo verslo parkų efektyvumas, aukštojo mokslo kokybė, švietimas ir ugdymas apie antrepreneriškumą, inovatyvių patentų, produktų, paslaugų skaičius, eksportas, politinė parama inovacijoms, tyrimo centrų veiklos sritys, išlaidos darbuotojų kvalifikacijai kelti, „purpurinių“ įmonių skaičius bei jų veiklos kryptys, inovatyvaus verslo savybės, infliacija, nedarbo lygis, verslo likvidumo laikas, išlaidų dalis naujoms informacinėms technologijoms, išlaidos aukštajam mokslui (nuo BVP), inovacinės veiklos įgyvendinimas ir atsipirkimas, BVP, infrastruktūros aplinka šalyje, socialinė gerovė. Straipsnyje taip pat pasiūlyti išklotinės naudojimo metodai bei sritys (susistemintas kriterijų išklotinės taikymo algoritmas). Teigiama, kad kriterijų išklotinės panaudojimo metodai tiesiogiai priklauso nuo inovacijų raiškos valstybės lygmeniu tyrimo tikslo (šis gali būti konstatuojamasis arba analitinis). Priklausomai tuo tikslo pobūdžio galima rinktis koncentruotą (mažai kriterijų apimantį) arba išplėstinį (daug kriterijų apimantį) tyrimo metodą. Pirmasis leis pateikti kiekybines išvadas, o antrasis – ir kiekybines, ir kokybines. Kriterijų išklotinės panaudojimo sritys – valstybės makroekonomika. Inovacijų raiška taip pat gali būti nustatyta ir atskiruose ekonomikos sektoriuose.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.23.2.1540 There are a lot of scientific works were innovation conception is defined. These interpretations usually identify innovation in different environments. It is important to stress that interpretation of innovation in business, industry as well as in public sectors is totally diverse. This complicates the possibility to understand the expression of innovation and more over to assess the level of their penetration. In order to facilitate the understanding of innovation expression in the state level the National Innovation System (NIS) is used as the fundamental instrument. This is a new standpoint highlighted in the article. It is stressed that effective NIS is mostly influenced by various public sectors, private business sectors as well as educational institutions. The business sector is responsible for the inspiration of innovation creation and implementation of appreciable innovative product or service. The public sector is responsible for policy formation and preparation for innovation expansion at the state level. In the expert works different innovation indexes are used in order to assess the value of innovation expression as well as the effectiveness of NIS functioning in the state level. The main peculiarities of these indexes are highlighted in the article. The article solves the scientific problem which is directly correlated with the situation that there is no unit classification of possible indexes (models) for the assessment of innovation expression in the state level. According to all arguments mentioned, the authors of this article raise the aim to use analytical (theoretical) as well as empirical methods to systematize the evolvent of criteria for the assessment of innovation expression in the state level as well as to present possible methods and areas of it’s application (Lithuania’s case). To achieve this aim free tasks were solved in the article: to highlight the main peculiarities of existing indexes for the assessment of innovation expression in the state level; to systematize the groups of quantitative and qualitative criteria as well as to perform empirical research in order to present the evolvent of criteria for the assessment of innovation expression in the state level; to provide the possible methods and areas of application of evolvent of criteria for the assessment of innovation expression in the state level. The essential result of the research was the classification of possible indexes for the assessment of innovation expression in the state level into two groups. Using the comparison method, all criteria were systematized into 14 quantitative and 11 qualitative criteria. As the consequence of selection of criteria the basic frequently recurrent groups where highlighted (human resource, innovators, economic effect, environment, investment for education, conditions for business provided by public institutions, general infrastructure, scientific output, knowledge creation, investor and creditor conditions, entrepreneurship). The empirical research enabled to specify and adapt for Lithuania the evolvent of criteria for the assessment of innovation expression in the state level. Finally the possible methods and areas of application of evolvent of criteria for the assessment of innovation expression in the state level were presented in the article.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.23.2.1540 |
| Idioma: | Inglés |