| Título: |
Does Competence-Oriented Higher Education Lead to Students’ Competitiveness? Ar kompetenciją ugdantis aukštasis mokslas skatina tautos kompetentingumą |
| Autores: |
Oganisjana, Karine; University of Latvia Koke, Tatjana; University of Latvia |
| Fecha: | 2012-02-28 |
| Publicador: | Engineering Economics |
| Fuente: |
 |
| Tipo: |
|
| Tema: |
competitiveness; entrepreneurship; competence-oriented higher education; holistic approach to entrepreneurship kompetencija; verslumas; kompetencijos ugdymas aukštajame moksle; holistinis požiūris į verslumą |
| Descripción: |
According to the analysis of the stage of economic development of the countries reflected in “The Global Competitiveness Report 2010-2011” and conducted within the framework of the World Economic Forum, the EU countries have either innovation-driven economies or are in the transition stage from efficiency-driven to innovation-driven economies. Focusing on the educational aspects and human capital for further economic development of EU countries, quality higher education and training, business sophistication and innovation are what should be developed. These three competitiveness aspects are not independent: they tend to reinforce each other, and a weakness in one area often has a negative impact on other areas (World Economic Forum, 2010). Moreover, all of them are tightly related to entrepreneurship and their development concerns the promotion of students’ entrepreneurship in the study process at higher educational institutions. Being recognized as one of the lifelong learning key competences, in the European documents entrepreneurship is defined as a combination of entrepreneurial knowledge, skills and attitude (Commission of the European Communities, 2005). However, the PhD research “The development of students’ enterprise in study process” conducted by Karine Oganisjana under the scientific supervision of Tatjana Koke in the University of Latvia (Oganisjana & Koke, 2008; Oganisjana, 2010 a,b) revealed that the concept of entrepreneurship is broader than just a mechanical combination of entrepreneurial knowledge, skills and attitude. Entrepreneurship is defined as a dynamic system of individual's causally interrelated personality traits, motivation, cognition, needs, emotions, abilities, learning, skills and behaviour, on the basis of which an individual or a group of individuals interact with the context (environment) for identifying, generating and realizing opportunities into new values (Oganisjana, 2010b). Therefore, if higher education (HE) is oriented towards the development of students’ competence only, which is acknowledged as a combination of knowledge, skills and attitudes, the development of the other components of entrepreneurship are not taken care of and the creation of new economic values which then makes the key determinant of entrepreneurship not to be in the focus of such HE. The paper presents the main findings of the research and raises a question about the reconsideration of the capacity of competence-oriented higher education for promoting students’ entrepreneurship and as a result for increasing their competitiveness.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.23.1.1228 XXI a. būdingi netikrumo sudėtingumo iššūkiai, kurie yra postmodernaus gyvenimo ypatumai. Esant pasaulinei ekonomikos krizei labai svarbu turėti aukštąjį išsilavinimą, kuris yra didžiulis studentų kompetencijos kėlimo potencialas, o šis sudaro visos tautos kompetencijos pagrindą. Kadangi studentų kompetencijos puoselėjimas glaudžiai susijęs su jų verslumo augimu, straipsnyje aptariami kai kurie daktaro disertacijos „Studentų verslumo ugdymas mokymo procese“ (Oganisjana, 2010 b) tyrimai, atkreipiamas dėmesys į šiuolaikinio aukštojo mokslo tikslą ugdyti studentų verslumą ir kompetenciją. Verslumo tikslai tradiciškai susiję su ekonomika, verslu, vadyba, psichologija, sociologija ir antropologija. Tačiau šiuolaikiniame Europos švietime su mokymosi visą gyvenimą strategija verslumas ir jo ugdymas tapo ir pedagogikos tyrimo objektais. Literatūros analizė parodė, kad trūksta bendro verslumo supratimo, nes verslumas buvo apibrėžiamas labai įvairiai: procesas, individo savybės ir įvairi elgsena. Atsižvelgiant į problemos įvairovę ir naujumą, Latvijos pedagogikoje buvo taikoma kokybinė turinio analizė – išnagrinėtos 50 interpretacijos, susijusios su verslumu, įmone, antrepreneryste, kurios pateiktos Europos, Amerikos, Azijos ir Australijos mokslininkų darbuose. Buvo išskirtos devynios verslumo sudedamosios dalys: asmenybės bruožai, gebėjimai, mokymasis, motyvacija, emocijos, poreikiai, pažinimas, elgsena. Šios sudedamosios dalys rodo, kad verslumas turi daugiau elementų, kurie sudaro individo prigimtį, savybes, patyrimą, motyvaciją, elgseną negu verslumo žinios, gebėjimai, požiūriai. Tyrimas parodė, kad verslumas nėra tik atskirų sudėtinių dalių mechaninis junginys. Tai yra dinaminė sistema, nes jos elementai tarp savęs susiję ir remiasi sudėtinėmis funkcijomis. Ryšys tarp verslumo elementų buvo tiriamas remiantis ekonomikos, vadybos, pedagogikos ir psichologijos teorijomis. Kadangi tyrimo tikslas buvo sukurti verslumo pedagoginę viziją, kai kurių aspektų analizė rėmėsi pedagogikos teorijomis. Buvo sukurtas holistinis struktūrinis funkcinis modelis, kuriame atskleidžiami šie aspektai: 1) verslumo struktūra; 2) mechanizmas, kaip verslumo elementai veikia kaip sistema; 3) kaip kuriama nauja ekonominė vertė, kuri yra pagrindinis verslumo veiksnys; 4) kaip galima ugdyti studentų verslumą vykstant studijų procesui remiantis jų patyrimu ir žiniomis apie realaus gyvenimo problemas. Į modelį įeina šešiolika uždarų mokymosi ciklų, kurie sudaro bet kurio eksperimentinio mokymosi pagrindą. Trumpiausias mokymosi ciklas yra „Elgsena“ → „Rezultatas“ → „Elgsena“. Šis ciklas rodo, kad studentų elgsena skatina rezultatą, kuris sukelia naują elgseną, o elgsenos skirtumas yra tai, ką jie tuo metu išmoko. Didžiausias mokymosi ciklas yra šis: „Kontekstas“ → („Pažinimas“ → „Poreikiai“ → „Jausmai“) → „Motyvacija“ → „Elgsena“ → „Rezultatai“ → „Kontekstas“. Šį ciklą sudaro visi verslumo komponentai. Jį galima interpretuoti taip: kai kontekstu suteikiama galimybė, studentai gali būti motyvuoti ją įgyvendinti: pirmiausia įvertina idėją remdamiesi savo pažinimu, po to lygina potencialo rezultatus su savo poreikiais ir pagaliau priima tą idėją. Tada atliekami tam tikri veiksmai (elgsena), kurie, kaip jau minėta, grindžiami gebėjimais. Studentų elgesys sukuria tam tikrus rezultatus, kurie turi tapti naujomis ekonominėmis vertybėmis. Šie rezultatai bandomi ir įvertinami realaus gyvenimo sąlygomis. Dėl šio proceso gali atsirasti nauja motyvacija, pažinimas, poreikiai ir emocijos. Tai ir yra eksperimentinis mokymasis, kuris gali išugdyti naujus gebėjimus ir žinias. Visa tai skatina kitas mokymosi formas. Holistinis verslumo modelis yra universalus, nes jį galima taikyti lavinant įvairaus amžiaus studentus. Tačiau tyrimas susijęs su aukštuoju mokslu, todėl modelis buvo taikytas sprendžiant šios srities problemas. Tiriant aukštojo mokslo galimybes ugdyti studentų verslumą, buvo taikytas Greg Light ir Roy Cox penkiais mokymosi etapais aukščiausiame mokymosi cikle: „Kontekstas“ → („Pažinimas“ → „Poreikiai“ → „Emocijos“) → „Motyvacija“ → „Elgsena“ → „Rezultatai“ → „Kontekstas“. Pirmasis mokymosi etapas susijęs su žiniomis. Jis atitinka segmentą „Kontekstas“ → „Pažinimas“. Antrasis mokymosi etapas susijęs su gebėjimais ir paremtas „Pažinimo“ → „Gebėjimų“ pagrindu. Trečiasis mokymosi etapas susijęs su požiūriu ir planuojamas pagal pereinamąjį santykį „Gebėjimai“ → „Derinimo taškas 3“. Ketvirtasis mokymosi etapas susijęs su elgsena. Jis atitinka segmentą „Motyvacija“, paremtą santykiu „Gebėjimai“ → „Elgsena“. Penktasis mokymosi etapas susijęs su besitęsiančiais pokyčiais ir planuojamas kaip pereinamoji grandis „Elgsena“ → „Rezultatas“ → „Kontekstas“. Šiame etape ugdoma nauja vertybė, kuri yra pagrindinis verslumo požymis. Taigi, jeigu aukštasis mokslas orientuojasi į studentų kompetencijų ugdymą (kaip kompetencija yra suvokiama šiuolaikinėje visuomenėje, t. y. žinių gebėjimų ir požiūrio derinys), toks aukštasis mokslas apima pirmuosius tris etapus ir mažai prisideda prie studentų verslumo ugdymo. Jis tiesiog nerodo veiksmų, kurie sukeltų naujų rezultatų, naujų ekonominių vertybių. Pagrindinių mokymosi visą gyvenimą kompetencijų sąvoką pakeitė ir naujus sudedamuosius elementus įvedė Arne Carlsen (2009), kuris savo mintis išdėstė „Mokymosi visą gyvenimą nacionalinėje strategijoje“. Elgsenos svarba – tai nuolatinių požiūrių era aukštajame moksle, kuris turi ne tik daryti įtaką pokyčiams ir prisitaikyti prie jų, bet ir gebėti kurti naujus.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.23.1.1228 |
| Idioma: | Inglés |