Título: Tarpfunkcinis koordinavimas aukštų technologijų firmose
Interfunctional Coordination at Hi-Tech Firms
Autores: Kanovska, Lucie; Brno University of Technology
Tomaskova, Eva; Masaryk University
Fecha: 2012-02-28
Publicador: Engineering Economics
Fuente:
Tipo:

Tema: rinkos kryptingumas; tarpfunkcinis koordinavimas; rinkos kryptingumo tyrimas; aukštųjų technologijų firmos; Čekijos Respublika
market orientation; interfunctional coordination; barriers of market orientation; research; Hi-Tech firms; the Czech Republic
Descripción: Straipsnyje pagrindinis dėmesys skirtas naujam požiūriui apie tarpfunkcinį koordinavimą pateikti. Tarpfunkcinis koordinavimas buvo apibrėžtas 1990 m. Jis susijęs su visų kompanijos veiklos rūšių derinimu, kuris padeda plėsti ir aktyvinti verslą. Tarpfunkcinis koordinavimas glaudžiai susijęs su rinkos kryptimis. Tai pagrindinis rinkos krypčių principas, be kurio rinkos veikla išvis neįmanoma. Rinkos kryptis remiasi rinkodaros koncepcija. Pirmieji tyrimai susiję su Kohli ir Jaworski (1990) bei Narver ir Slater (1990) darbais. Rinkos orientavimas yra metodas, kuris taikomas valdant kompaniją. Per pastaruosius du dešimtmečius buvo išspausdinta daug straipsnių šia tematika. Pirmuosiuose straipsniuose buvo pateikti rinkos orientavimo apibrėžimai, pasiūlyti rinkos vertinimo metodai, ištirta rinkos orientavimo įtaka verslui. Šiuose tyrimuose pateikta, kad rinkos orientavimas įgalina vadybininkus sutelkti dėmesį į išorinius ir vidinius rinkos veiklos elementus, kurie veikia kompanijos darbo efektyvumą (Tomaskova, 2009). Šiuo metu yra daug metodų, kuriais nustatomos rinkos kryptys. Tinkamo metodo pasirinkimas priklauso nuo ekonomikos sistemos arba jos šakos. Naujojo metodo modelis buvo sukurtas pagal 2005 m. atliktą 25 metodų analizę. Daugelis mokslininkų dirbo kuriant rinkos krypčių įvertinimo metodus: Kohli ir Jaworski (1990), Narver ir Slater (1990), Hooley ir kt. (2003), Liu (1995), Deshpande ir Webster (1993), Gima (1995); Fritz (1996), Lado, Mayderu-Olivares ir Rivera (1998), Gray ir kt. (1998), Cadogan ir kt. (1999), Dawes (1999), Harrison-Walker (2001), Farrell (2002), Haijat (2002), Helfert ir kt. (2002), Vazquez ir kt. (2002), Farrelly ir Quester (2003), Varela ir Rio (2003), Bigne ir kt. (2004). Kai kurie metodai yra panašūs į kitus metodus, pvz., į metodus, kuriuos pateikia Vazques ir bendraautoriai (2002) bei Farrelly ir Quester (2003). Kiti metodai yra skirti tik vienam rinkos orientavimo elementui, pvz., Haijat (2002) metodas buvo skirtas vartotojams. Kai kurie iš paminėtų metodų buvo riboti savo metodologijos. Autorių parengtas naujasis metodas turi tikslą nustatyti rinkos kryptingumą analizuojant šiuo metu naudojamas priemones, atsižvelgiant į trūkumus. Kuriant šį metodą, autoriai atsižvelgė į tuos aspektus, kurie buvo svarbūs ankstesniuose tyrimuose. Be to, autoriai pašalino tuos trūkumus, kurie buvo kritikuojami ankstesniame straipsnyje. Naujasis metodas buvo sukurtas pagal Churchillio metodologiją. Šį metodą sudaro ne tik vartotojų orientavimas arba tarpfunkcinis koordinavimas, tačiau ir visos rinkos orientavimo veiksniai. Naujasis metodas buvo patikrintas pagal Cronbacho alfa koeficientą. Buvo taikyti ir kiti metodai. Šį metodą sudaro ir tam tikra dalis teiginių, susijusių su išorine aplinka, vartotojų distributoriais, konkurentais, tiekėjų orientavimu, kuris atspindi žinias apie sprendimų priėmimą ir tarpfunkcinį koordinavimą. Rinkos orientavimo matavimas apima teiginius, kurie atitinka Likerto septynių laipsnių skalę. Anketoje yra rinkos orientavimo, matavimai skirti aukštesnio lygio vadovams (Tomaškova, 2005). Naujasis metodas buvo taikytas nustatant 2005 m. rinkos kryptingumą energetikos firmose Čekijos Respublikoje. Reikia pažymėti, kad rinkos orientavimo suvokimo taikymas kinta. Tačiau pagrindinis principas išlieka tas pats, t. y. rinkos orientavimas turi teigiamą poveikį verslo procesui. Dabartiniu metu daugelis autorių sprendžia rinkos orientavimo įdiegimo problemas. Autoriai parengė tyrimą apie rinkos orientavimą aukštųjų technologijų firmose. Anketiniai duomenys susiję su paslaugų sfera Čekijos Respublikoje. Ši sritis buvo pasirinkta dėl to, kad svarbi ekonomikoje. Tyrimo tikslas – nustatyti rinkos orientavimo įgyvendinimo trukdžius. Duomenys buvo gauti pirmoje 2009 m. pusėje. Buvo pasirinkti mechanikos ir elektros inžinerijos sektoriai. Dalyvavo 450 firmų. Su firmomis buvo susisiekta telefonais. Jų buvo prašoma užpildyti kompiuterinį anketos variantą. Gauti duomenys buvo apdorojami taikant įprastinius statistinius metodus ir kitas sudėtingas priemones. Ne visai užpildytos anketos buvo atmestos. 88 firmų duomenys buvo panaudoti tolesniam tyrimui. Įdiegimo trukdžiai buvo susiskirstyti į tris dalis pagal vadybininkų daromą įtaką vidinei, šakos ir išorinei aplinkai. Valstybės ekonomika ir technologijos įvardijamos kaip pagrindiniai išorinės aplinkos elementai. Pagrindiniai trukdžiai, susiję su šakos aplinkos elementais, yra šakos akcininkų kokybė ir kiekybė. Vidinės aplinkos trukdžiai siejami su vadovais ir jų asmenybėmis, gebėjimais, žiniomis ir patirtimi, su visais kompanijos darbuotojais ir tarpfunkciniu koordinavimu. Straipsnyje nagrinėjama tarpfunkcinės koordinacijos situacija aukštų technologijų srityje. Straipsnio tikslas – pateikti sunkumus, susijusius su šia problema, atskleisti tarpfunkcinės koordinacijos svarbą aukštų technologijų firmų veikloje. Problemos naujumas – tarpfunkcinio koordinavimo matavimai. Tarpfunkcinis koordinavimas yra vienas iš svarbiausių rinkos orientavimo procesų. Tarpfunkcinis derinimas – palaikoma visų vidinių funkcijų ir procesų kompanijoje darna. Svarbiausi teoriniai teiginiai susiję su nustatymu tų trukdymų, kurie susiję su tarpfunkciniu koordinavimu. Jie yra siejami su korporacijos kultūra ir informacijos derinimu. Tarpfunkcinis koordinavimas susijęs su bendravimo lygiu tarp įvairių veiklos sričių ir skyrių pačioje organizacijoje (Tay ir Tay, 2007). Daugelis autorių (Slater ir Narver (1995), Harris (1996), Lafferty ir Hult (2001)) nurodė, kad tarpfunkcinis koordinavimas yra rinkos orientavimo priemonių įdiegimo stabdys. Šios priežastys yra skirstomos į kelias grupes. Trukdžiai, susiję su kompanijos kultūra, yra sisteminiai, procedūriniai ir bendravimo. Svarbu, kad nebūtų silpnų vietų sistemoje, struktūroje, procedūrose arba komunikacijų srityje. Bendravimui ir koordinavimui trukdo per didelė centralizacija, per dideli formalumai, apsiribojimas derinimu tik atskiruose skyriuose. Labai svarbus trūkumas yra informacijos koordinavimas. Svarbu tinkamai priimti informaciją, ją analizuoti ir gautus rezultatus panaudoti sprendimų procesuose (Tomaškova, 2009). Tarpfunkcinis koordinavimas yra nukreiptas į vidinę aplinką, tačiau jos poveikis yra susijęs su vidine, išorine ir šakos aplinka. Vidinių procesų pagerėjimas – pastebimas labai greitai. Darbuotojai tuoj pat pajunta pasikeitimus. Daugiau laiko reikia šakos ir išoriniams aplinkos pokyčiams. Pagrindiniai tyrimo rezultatai rodo, kad rinkos orientavimo lygis Čekijos aukštųjų technologijų firmose yra aukštas ir pabrėžia informacijos gavimo ir panaudojimo svarbą rinkos orientavimo srityje. Pagrindiniai tyrimo rezultatai rodo, kad tarpfunkcinis koordinavimas yra rinkos pagrindas. Straipsnyje pabrėžiama veiksmų ir procesų derinimo svarba aukštųjų technologijų kompanijų plėtojimuisi ir klestėjimui. Su šiais procesais glaudžiai susijęs kompanijos požiūris į naujovių įdiegimą, grupinio darbo efektyvumą, abipusį bendravimą, santykių lankstumą. Tyrimas parodė, kad kuo darbuotojai yra lankstesni bendradarbiaujant, tuo jie lengviau įgyvendina naujoves. Kita vertus, žemiausiai buvo įvertintas teiginys apie santykius tarp valdžios ir eilinių darbuotojų. Gana vangiai buvo vertinami ilgalaikiai ir trumpalaikiai firmų įsipareigojimai. Bendras tarpfunkcinis koordinavimas ir jo įvertinimas aukštų technologijų firmose yra gana geras. Tyrime daugiausia dalyvavo mažos ir vidutinės firmos. Aišku, kad mažoms ir vidutinėms firmoms yra būdingas aukštesnis tarpfunkcinio koordinavimo lygis ir lankstumas.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.23.1.1224
The paper is focused on the determination of new knowledge about interfunctional coordination. Interfunctional coordination was defined at the beginning of 90s. It is the coordination of all company activities leading to the increase of business performance. Interfunctional coordination is connected with market orientation. It is one of necessary principle of market orientation. It is not possible to use market orientation without interfunctional coordination. Market orientation is based on marketing conception. The first detailed studies were offered by Kohli and Jaworski (1990) and Narver and Slater (1990). Market orientation is described as a method helping to contribute better managing of a company by many researchers. A lot of papers on this topic were publicized during the last two decades. The earliest papers involved the first definitions of market orientation; offered methods for its measuring; and investigated the impact of market orientation on business performance. The last attitudes towards market orientation agree that market orientation enables managers to focus on external and internal elements and activities, which influence the activity of a company leading to its performance increase (Tomaskova, 2009). At present, we have a lot of methods used for the measuring of market orientation. Using a proper method depends on the branch or economic system. The perception of the implementation of market orientation is changing during the period, as well. However, the main principle is still the same – market orientation has a positive impact on business performance. Nowadays, a lot of authors deal with the implementation of market orientation. Because of this reason, we have prepared research “Research on implementation on market orientation in Hi-Tech Firms” (GA 402/07/1493). The goal of the research was to detect barriers of the implementation of market orientation. We divided the barriers of the implementation into three parts according to managers’ influence in an internal, branch and external environment. State, economy and technologies are named as the main elements of external environment. The main barriers connected with the elements of branch environment are quality and quantity of branch stakeholders. Barriers of internal environment involve the barriers connected with the top management and its personality, skills, knowledge and experiences, all employees of a company and interfunctional coordination. The paper deals with the interfunctional coordination at hi-tech firms. The objective of the paper is to define barriers connected with interfunctional coordination and to detect the perception and importance of interfunctional coordination at hi-tech firms. The theoretical knowledge is noticed in some research studies. The data was acquired by means of a questionnaire. New Method measured market orientation in a company. The questionnaire New Method with 7-point Likert scale constituted by Tomaskova (2005) was used for the research. The complete database was analysed by using standard statistical methods (correlation analysis, Spearman correlation coefficient, chi-square) as well as other sophisticated techniques (Cronbach alpha). The main results of the research show that the level of market orientation at the hi-tech firms in the Czech Republic is high and confirm how important is gaining information and using this information inside the company for market orientation. The main results of the research confirm that interfunctional coordination is the base of market orientation. Hi-tech firms in the Czech Republic perceive interfunctional coordination as very necessary presumption for their future development and prosperity. The highest rate for this part received the following statements confirming positive company attitude for innovation, preference for teamwork and mutual cooperation in firms and also effort to be flexible. On the other hand, the lowest average rate had the statement describing relations between superiors and subordinates and their strictness and formalness.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.23.1.1224
Idioma: Inglés

Artículos similares:

Internal Audit of Compensations and Benefits: Tasks and Risks in Production Systems,Kompensavimo ir pašalpų vidinis auditas: gamybos sistemų užduotys ir rizika por Berber, Nemanja; Higher School of Professional Business Studies Novi Sad Vladimira Perića - Valtera 4 Serbia,Pasula, Milan; PepsiCO, Beograd, Serbia,Radosevic, Milan; Faculty of Technical Science, University of Novi Sad, Serbia,Ikonov, Dejan; NIS GAZPROM, Novi Sad, Serbia,Kocic Vugdelija, Vesna; Higher School of Professional Business Studies Novi Sad Vladimira Perića - Valtera 4 Serbia
Increasing Competitiveness of the Construction Sector by Adopting Innovative Clustering,Statybų sektoriaus konkurencingumo kėlimas sėkmingai diegiant inovacijas klasteriais por Gumilar, Vladimir; Slovenian Construction Cluster,Zarnić, Roko; University of Ljubljana,Selih, Jana; University of Ljubljana
The Use of the Intelligent Library and Tutoring System at All Stages of a Building Life Cycle,Intelektinės bibliotekos ir praktinio mokymo sistemos taikymas visuose pastato gyvavimo ciklo etapuose por Zavadskas, Edmundas Kazimieras; Vilnius Gediminas Technical University,Kaklauskas, Arturas; Vilnius Gediminas Technical University,Banaitis, Audrius; Vilnius Gediminas Technical University
Contribution of Clusters to the Competitiveness of Companies: Revelation and Evaluation,Klasterių indėlis į įmonių konkurencingumą: raiška ir vertinimas por Malakauskaite, Asta; Kaunas University of Technology,Navickas, Valentinas; Kaunas University of Technology
An Assessment of the Level of Globalization in the Baltic States, por Pekarskiene, Irena; Kaunas University of Technology,Susniene, Rozita; Kaunas University of Technology
Work-Related Attitudes in Asia and Europe: Institutional Approach,Darbo santykiai Azijoje ir Europoje: institucinis požiūris por Alas, Ruth; Estonian Business School,Edwards, Vincent; Buckinghamshire New University
Business Sustainability Assessment: Comparing Results of Two Studies, por Bartkus, Edverdas Vaclovas; Kaunas University of Technology,Grunda, Rokas; Vilnius University
10