| Título: |
Measurement of Entrepreneurship Macro Surrounding Advantages: Country’s Economic Competitiveness Approach Verslininkystės makroaplinkos pranašumų įvertinimas šalies ekonominio konkurencingumo požiūriu |
| Autores: |
Buracas, Antanas; International School of Management at Vilnius University Zvirblis, Algis; International School of Law and Business Joksiene, Izolda; International School of Law and Business |
| Fecha: | 2012-02-28 |
| Publicador: | Engineering Economics |
| Fuente: |
 |
| Tipo: |
|
| Tema: |
economic competitiveness; entrepreneurship macro surrounding advantages; competitiveness determinant; primary macro factors; macro factor pillars; multiple criteria evaluation methods ekonominis konkurencingumas; bendrosios aplinkos palankumas; palankumo įvertinimas; pirminiai makroveiksniai; makroveiksnių blokai; daugiakriteriai vertinimo metodai; vertinimo modeliai |
| Descripción: |
The economic development in the newly EU countries is oriented to the restructuring of economy also reduction of the differences in the economic development level of various regions. The enlargement of country’s competitive ability and creation of a modern knowledge-based economy are the priorities of the development. This paper concerns the measurement backgrounds of entrepreneurship macro surrounding advantages as a country’s economic competitiveness determinant that applicable for reasoning of the attitudes and decisions of economic development strategy using multi-attribute decision making methods. In principle, the assumption is made that the measurement must be performed according to the approach to every key determinant as a partial economic competitiveness which is subject of essential primary competitiveness macro factors. The conceptual provisions are foremost focused on the measurement of a totality of the national macro surrounding advantages based on the generalized model which reflects the interdependencies of primary macro factors in a system with account of the impact (vector) of each of them. This study is intended to reveal the deterministic measurement possibilities oriented to the reasoned multiple criteria evaluation methods on the basis adopted for the particular task models. The technique supposes the following procedures: the identification of essential primary macro factors, their quantifiable assessment (in points) as primary criteria allowing the different weights of the impact on economic competitiveness and the composition of task pillars. When examining the primary macro factors, the indicators of global country’s competitiveness index established by the World Economic Forum were taken into account. The whole of the typical primary macrofactors selected by three task pillars (those of specific business infrastructure, common economic surroundings, fiscal and monetary policy macrofactors) is presented. The favorability indexes of each pillar (as partially integrated criteria having different significance) and, in its turn, the generalized measure – macro surroundings favorability index have been determined by applying, in particular, Simple Additive Weighting method. Lithuania‘s macro surrounding advantages were evaluated according to the proposed technique: they may be scored at 54 point (in 100 point system).DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.23.1.1219 Šalies globaliojo konkurencingumo didinimas, taigi ir dinamiško ekonomikos augimo, jos konkurencinio pranašumo užtikrinimas, yra vieni iš naujųjų ES šalių vystymosi prioritetų (Vasiliauskas 2007; Brauers ir kt. 2007). Formuluojant ekonominės plėtros koncepciją, tai išskiriama kaip pagrindiniai strateginiai tikslai, tuo pagrindžiami esminiai plėtros indikatoriai. Daug autorių analizavo bendruosius ekonominio augimo klausimus, taikydami matematinius metodus, pateikė empirinius stabilaus makroekonomikos augimo tyrimo rezultatus (Biswas 2008; Tanzi 2008; Lakštutienė 2008; Leith, von Thadden 2008; Sng, Rahman, Chia 2009; Gries, Naude 2010). Verslininkystės plėtros, kaip svarbaus subalansuotos šalies ekonomikos plėtotės komponento, tyrimams, ypač jos efektyvumo, struktūrinių pokyčių aptarimui daug dėmesio skyrė Fairbairn 2006; Man ir kt. 2008; Becchetti, Pisani 2010; Gomez-Gras ir kt. 2010. Verslininkystės efektyvumo, grupių formavimosi, inovatyvumo, socialinio kapitalo augimo, SVV marketingo strategijų ir prekių bei paslaugų konkurencingumo vertinimo, palankių verslo sąlygų sukūrimo ir jų įtakos šalies verslininkystės plėtrai tematiką plėtojo Cooke, Wills 1999; Capello 1999; Kriščiūnas, Greblikaitė 2007; Avlonitis, Salavou 2007; Bloom 2009; Geoff, Brychan, Gary 2009; Iturrioz ir kt. 2009. Strateginio valdymo problematiką įgyvendinant ekonominės plėtros strategijas aptarė Lechner, Leyronas 2009; Simmons, Thomas, Packham 2009; Parada Daza 2009; McGee ir kt. 2009. Tačiau vis dar trūksta darbų, skirtų šalies ekonomikos konkurencingumo kompleksiniams tyrimams, ypač aktualių pereinamosios ekonomikos šalyse. Ekonominiam konkurencingumui vertinti iš dalies gali būti panaudotas jau turimas teorinis potencialas daugiaaspekčių socialinių procesų vertinimo ir šiuolaikinių sprendimų paramos sistemų plėtotės srityje (Peldschus 2007; Žvirblis, Buračas, 2010). Taigi sprendžiama problema: kaip įvertinti šalies ekonominį konkurencingumą, jo determinantus, tarp jų ir verslininkystės makro aplinkos pranašumus. Šio darbo tikslas – parengti verslininkystės makroaplinkos palankumą lemiančių makroveiksnių visumos vertinimo konceptą, atsižvelgiant į jų hierarchiją. Tyrimo metodai – sisteminė mokslo darbų analizė ir apibendrinimas, daugiakriterio vertinimo metodų taikymas įvertinant ekonominio konkurencingumo determinantus. Koncepcija remiasi šiomis esminėmis nuostatomis: požiūriu į ekonominį konkurencingumą, kaip į daugelio dimensijų kategoriją (Aiginger 2006; Siggel 2006; Porter 2008), kurią lemia konkurencingumo determinantai (iš esmės tai daliniai konkurencingumai), pasižymintys charakteristikų, tarp jų ir stochastinio pobūdžio, įvairove (Rutkauskas 2008). Jie savo ruožtu yra priklausomi nuo pirminių makroveiksnių aibės (akcentuojant holistinį požiūrį į jų įtakos reikšmingumą), o jų tarpusavio priklausomybė, atsižvelgiant į poveikio kryptį, gali būti vektorine išraiška. Modelių determinantai gali būti kiekybiškai įvertinti taikant perspektyvius daugiakriterio vertinimo metodus. Tuo remiantis, taikant atitinkamą metodiką, gali būti nustatomas apibendrinantis dydis -- šalies ekonominio konkurencingumo matas. Konkurencingumo vertinimo požiūriu tarp kitų determinantų (pirmiausia nacionalinių išteklių, kompetencijų panaudojimas, konkurencinga ekonomikos struktūra) išskirtini ir verslininkystės makro aplinkos pranašumai. Nagrinėjant pirminius makroveiksnius, lemiančius verslininkystės makroaplinkos pranašumus, tikslinga orientuotis į tam tikrus Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) identifikuotus indikatorius, kurie apimami supaprastintai vertinant šalių globalų konkurencingumą (ekspertiniu būdu, neatsižvelgiant į skirtingą jų įtakos reikšmingumą). Atlikta tokių indikatorių (biudžeto balansas, valstybės skola, jos reguliavimo lygis ir pan.) 2010/2011 m. lyginamoji analizė rodo gana skirtingus Baltijos šalių vertinimus; tarkime, pagal valstybės skolos dydį itin skiriasi Lietuvos, Latvijos ir Estijos pozicijos: atitinkamai 46, 63 ir 5 (tarp 134 vertintų valstybių). Nors PEF neapima kompleksinio ekonominio konkurencingumo vertinimo, atskirų indikatorių palyginimas visgi rodo skirtingą jų įtakos šiam integriniam dydžiui laipsnį. Parengtų išskirtinio dererminanto – verslininkystės makroaplinkos pranašumų – kiekybinio įvertinimo principų, orientuotų į daugiaaspekčio sprendimų pagrindimo (angl. MADM) metodologijos taikymo perspektyvą, formuojant ekonominės plėtros strategiją, akcentai yra šie: determinanto formalizacija (pateiktas bendrasis modelis), pirminių makroveiksnių tikslinių blokų (atliekančių integruotų kriterijų vaidmenį) formavimas, daugiakriterio vertinimo metodų taikymas, nustatant makroveiksnių blokų indeksus ir bendrąjį verslininkystės makroaplinkos palankumo indeksą remiantis pritaikytais vertinimo modeliais. Pagal naujųjų ES šalių situaciją suformuoti trys tipinių pirminių makrofaktorių blokai yra šie: specifinių verslo infrastruktūros makroveiksnių, bendrųjų ekonominės aplinkos makroveiksnių ir fiskalinės bei monetarinės politikos makroveiksnių. Į juos įtraukti PEF metodikoje nenumatyti makroveiksniai: transporto infrastruktūra, laisvosios ekonominės zonos, ES struktūrinių fondų panaudojimas, investicinių programų finansavimas, fiskalinis režimas. Atlikta daugiakriterio vertinimo metodų studija apimė kriterijų reikšmių ir jų reikšmingumų sandaugų sumavimo (KRRSS), kompleksinio proporcinio daugiakriterio vertinimo (KPDV) ir kitus metodus, kurie gali būti taikomi sprendžiant analogiškus uždavinius (Ginevičius, Podvezko 2009; Ginevičius ir kt. 2008; Jokšienė, Žvirblis 2010). Tenka pabrėžti, kad kriterijų reikšmių ir jų reikšmingumų sandaugų sumavimo metodas (angl. SAW) taikytinas tuo atveju, kai visi pirminiai kriterijai sistemoje daro įtaką apibendrinančiam dydžiui neatsižvelgiant vienas į kitą, o tai atitinka sprendžiamo uždavinio sąlygas. Be to, galime apimti pirminių kriterijų reikšmes ir nustatyti jų reikšmingumus. Todėl, atliekant numatytą įvertinimą, pasirinktas būtent šis metodas. Svarbu ir tai, kad vertinant galima įtraukti įvairius scenarijus. Taigi vertinimo metodikoje numatomos tokios procedūros: A. Pirminių makroveiksnių (kaip pirminių kriterijų) visumos nustatymas ir esminių pirminių makroveiksnių blokų formavimas konkrečioje situacijoje (kaip pteikta, pirminius makroveiksnius tikslinga skirstyti į tris blokus, tad galima orientuotis į atitinkamus tipinius makroveiksnius). B. Ekspertinis pirminių makroveiksnių įvertinimas (kiekybiškai, 100 balų sistemoje) ir jų įtakos reikšmingumo parametrų nustatymas, atsižvelgiant į tai, kad šių parametrų suma pagal kiekvieną bloką turi būti lygi 1. Nors dalis šių makroveiksnių turi savo dimensiją ir įvertinami kiekybiškai (nedarbo lygis) arba gali būti kiekybiškai įvertinti panaudojant išvestinius matus, vis tik remiantis pasirinktos vertinimo sistemos koncepcija, reikalingas bendras vertinimas balais. Ekspertinių vertinimų patikimumas pasiekiamas taikant atitinkamas metodikas, tarkime, pagal konkordancijos koeficiento reikšmes ir šio koeficiento reikšmingumo parametrą. C. Makroveiksnių blokų daugiakriteris įvertinimas (palankumo indeksų nustatymas) taikant adaptuotus modelius (taikant kriterijų reikšmių ir jų reikšmingumų sandaugų sumavimo metodą), ir jų reikšmingumų nustatymas bendruoju makro aplinkos pranašumų lygiu. D. Bendrojo verslininkystes makroaplinkos pranašumų indekso nustatymas taikant kompleksinio proporcingo vertinimo metodą pagal nustatytas integruotų kriterijų reikšmes ir jų reikšmingumus. Ši metodika leidžia įvertinti skirtingus tiek pirminių, tiek ir integruotų kriterijų, lemiančių šalies verslininkystės makroaplinkos pranašumų lygį, reikšmingumus, nustatomus atsižvelgiant į konkrečius ekonominės plėtros prioritetus ir nacionalinius išteklius. Atliktas Lietuvos verslininkystes makroaplinkos pranašumų tyrimas (pagal 2011 m. situaciją) ir jų bendrojo lygio vertinimas (nustatant bendrąjį palankumo indeksą) taikant pateiktą metodiką, t. y. taikant pagal numatytas procedūras suformuotus makroveiksnių blokus ir sukurtus modelius). Apibendrinus įvertinimo rezultatus, galima teigti, kad bendrasis palankumo indeksas yra 54 balai, o 50 balų atitinka vidutinišką palankumą; šį lygį kelia tokie makroveiksniai, kaip eksporto skatinimas, tranzito potencialas, preferencijos smulkiajam verslui. Ateityje modeliuojant programines alternatyvas (plėtros scenarijus) tiek pagal pirminius indikatorius, tiek ir pagal tikslines jų grupes, be to, atsižvelgiant į skirtingus jų įtakos reikšmingumo parametrus (t. y. atliekant multivariantinius skaičiavimus), gali būti pagrindžiami programiniai sprendimai pagal verslo makro aplinkos palankumo kriterijų. Kryptingai tyrinėjant alternatyvius programinius indikatorius, papildomai taikytinas PROMETHEE I metodas, kuris leidžia sugretinti alternatyvas poromis. Algoritmizuojant šį procesą, kaip pteikta pagrindinėje schemoje, galima jį įtraukti į sprendimų paramos sistemą, skirtą strateginėms ekonominės plėtros programoms pagrįsti. Taikytina sistemingai koreguojant valstybės ekonominės plėtros koncepciją (monitoringas) pagal realiai besiklostančią šalyje situaciją, analogiškai gali buti atliekamas ir ex-post vertinimas. Analogiškas daugiakriterio vertinimo konstruktas galimas (pagal adekvačią makroveiksnių visumą suformavus jų blokus ir pritaikius vertinimo modelius) ir kitiems šalies ekonominio konkurencingumo determinantams, o tai metodologiškai svarbu efektyvinant ir aprobuojant naujųjų ES šalių ekonominės plėtros programas.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.23.1.1219 |
| Idioma: | Inglés |