| Título: |
Knowledge Economy: Synergy Effects, Interinstitutional Interaction and Internationalization Processes Žinių ekonomika: sinergetiniai efektai, tarpinstitucinė sąveika ir internacionalizavimo procesai |
| Autores: | Melnikas, Borisas; ilnius Gediminas Technical University |
| Fecha: | 2011-11-05 |
| Publicador: | Engineering Economics |
| Fuente: |
 |
| Tipo: |
|
| Tema: |
knowledge society; knowledge economy; institutional interaction; internationalization; scientific technological progress; phenomena of knowledge economy creation processes žiniomis grindžiama visuomenė; žinių ekonomika; žiniomis grindžiamos visuomenės ir žinių ekonomikos kūrimo bei raidos dėsningumai; sinergetiniai efektai; institucinė sąveika; internacionalizavimo procesai |
| Descripción: |
Various aspects of the synergy effects, the new tendencies of the processes of creating knowledge based society and the knowledge economy, as well as institutional interaction and the processes of internationalization of scientific and technological progress are described in the article. The main idea is that the creation and development processes of the knowledge based society and knowledge economy may be attributed to the category of synergy effects oriented processes, therefore, all general phenomena and characteristics of synergy effects oriented processes in general, are absolutely typical for the creation and development of the knowledge based society and knowledge economy. The institutional interaction and the processes of the internationalization of scientific and technological progress could be described as the typical synergy effects oriented processes. The institutional interaction and the processes of the internationalization of the scientific and technological progress analyzed in the general context of the creating of knowledge based society and knowledge economy. The new definitions of the knowledge based society and knowledge economy are described. The main principles of creating the knowledge based society and knowledge economy are presented. Creating and modernization of the knowledge based society and knowledge economy are very complicated processes, oriented to the formation of the new quality of society and qualitatively new lifestyle, these processes may be described as "twice" as complicated, because they win distinction by orientations to the pursuit of new quality in two aspects: ‒ the knowledge based society and knowledge economy, compared to "traditional" society and economy, are in all cases described as qualitatively new; ‒ creating and development of the knowledge based society and knowledge economy takes place under the conditions of the global changes, which means that qualitative changes take place in all global space, the essence of those changes is the creation and spread of the knowledge based society and knowledge economy. A special attention is given to the conclusion that in the environment of the knowledge based society creation and generating knowledge economy and development, the provisions for effective institutional interaction and for complex cultural, mental, social, economic and technological interaction in the context of internationalization processes should be attained. The following general conclusions are made: ‒ the processes of creating knowledge based society and generating knowledge economy and its further development should be understood as the undivided unity; ‒ the processes of creating knowledge based society and generating knowledge economy and its further development should be perceived as relevant to all spheres of life - meaning social, economic and political life, culture, advancement of science and technologies, interaction with nature in general and environment in particular; ‒ the processes of creating knowledge based society and generating knowledge economy and its further development should be comprehended as the ones providing economic preconditions for the modernization of the society and refinement of its life in accordance with the standards, norms and values of knowledge based society; ‒ the processes of creating knowledge based society and knowledge economy and further development should be interpreted as a multi-dimensional and extremely complex and uninterrupted process which manifests itself in cyclical changes and leaps towards higher quality standards; ‒ the complex approach towards knowledge based society and knowledge economy creation and further development should be implemented in all stages of scientific research, studies and practical activities, including the prioritizing various programmes on multi- and cross-disciplinary research and studies, as well as strategic solutions of the complex character in various stages of regional development, planning and designing of economic and technological leaps. ‒ the processes of creating knowledge based society and knowledge economy and further development should be analyzed and assessed in the context of the priorities of synergy effects oriented processes, including - processes of institutional interaction and internationalization of the scientific and technological progress. This article provides exhaustive exploration of the possibilities to improve the institutional interaction, including - interoperability among different systems operating in the overall scientific and technological progress, in addition, it discloses principles of mutual interoperability among the organizations operating in scientific research, training, studies, consultancy and business development and other entities, as well as trends for the development are highlighted here. The main focus is put on the internationalization processes and state policies in science and technology. The processes of creating knowledge based society and knowledge economy and further development should be analyzed and assessed in the context of processes of globalization and internationalization, as well as processes of global transformations. http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.22.4.712 Straipsnyje pateikiamas naujas teorinis požiūris į žiniomis grindžiamos visuomenės ir žinių ekonomikos kūrimo procesus. Pagrindinė idėja, kuri išreiškia šio teorinio požiūrio esmę -žiniomis grindžiamos visuomenės ir žinių ekonomikos kūrimo procesai yra suvoktini ir nagrinėtini kaip akumuliuojantys ir parodantys įvairios kilmės sinergetinių efektų inicijavimo ir panaudojimo rezultatus. Straipsnio tikslas - atskleisti sinergetinių efektų reikšmingumą vykstant žiniomis grindžiamos visuomenės bei žinių ekonomikos kūrimo ir plėtojimo procesams, išryškinti prioritetiškai svarbius sinergetinių efektų raiškos, inicijavimo, kūrimo ir panaudojimo atvejus. Straipsnyje atskleistas sinergetinių efektų inicijavimo bei kūrimo vaidmuo įvairiose žiniomis grindžiamos visuomenės bei žinių ekonomikos kūrimo ir plėtojimo procesų pakopose bei grandyse. Pažymėta, kad sinergetiniai efektai atsiranda, išryškėja ir gali būti panaudoti įvairiais žiniomis grindžiamos visuomenės bei žinių ekonomikos kūrimo ir plėtojimo atvejais. Straipsnyje pateikta, kad šiuolaikinėmis sąlygomis reikšmingi du sinergetinių efektų raiškos ir panaudojimo atvejai, būdingi žiniomis grindžiamos visuomenės bei žinių ekonomikos kūrimui ir plėtojimui: 1) sinergetiniai efektai, kurių esmė - įvairūs socialinės ekonominės raidos bei mokslo ir technologijų pažangos internacionalizavimo bei tarptautinių ryšių kūrimo ir plėtros procesai; 2) sinergetiniai efektai, kurių esmė - įvairaus pobūdžio tarpinstitucinė ir tarporganizacinė sąveika vykstant įvairių socialinės ekonominės raidos bei mokslo ir technologijų pažangos procesams, tarp jų ir internacionalizavimo procesams. Taigi straipsnyje kaip tik ir aptariamos tos žiniomis grindžiamos visuomenės bei žinių ekonomikos kūrimo ir plėtojimo aplinkybės, kurios atspindi sinergetinių efektų inicijavimo, aktyvinimo ir panaudojimo problematiką, prioritetą teikiant dviems minėtiems atvejams: 1) įvairiems socialinės ekonominės raidos bei mokslo ir technologijų pažangos internacionalizavimo bei tarptautinių ryšių kūrimo ir plėtros procesams, taip pat šių procesų aktyvinimui; 2) įvairaus pobūdžio tarpinstitucinei ir tarporganizacinei sąveikai, ypač vykstant internacionalizavimo procesams. Pateika, kad šiuolaikinėmis globalizacijos bei socialinės, ekonominės raidos ir mokslo bei technologijų pažangos internacionalizavimo sąlygomis išryškėja daug nauj ų aplinkybių ir reiškinių, kurių poveikis ir vaidmuo nepakankamai atsispindi daugumoje tradicinių požiūrių, skirtų žiniomis grindžiamos visuomenės ir žinių ekonomikos kūrimo problematikai aptarti. Padaryta išvada, kad tradiciniai žiniomis grindžiamos visuomenės ir žinių ekonomikos kūrimo logikos ir tendencijų suvokimai vis labiau neatitinka šiuolaikinių poreikių ir iššūkių. Šiuos suvokimus reikia iš esmės papildyti ir patikslinti. Pažymėta, kad šiuolaikiniai požiūriai į žiniomis grindžiamos visuomenės ir žinių ekonomikos kūrimą turėtų gerokai giliau atspindėti šiuo metu pasaulyje vykstančių naujo tipo transformacijų procesų vaidmenį ir įtaką. Visų pirma - vaidmenį ir įtaką tų transformacijų, kurios rodo žiniomis grindžiamos visuomenės vertybių ir idealų pasklidimą globaliu mastu: būtent žiniomis grindžiamos visuomenės kūrimasis ir šios visuomenės vertybių ir idealų pasklidimas globalizacijos aplinkoje sąlygoja naujas transformacijas šiuolaikinėje visuomenėje bei jos gyvenime ir sudaro prielaidas, kad būtų suvokta būtinybė naujai reaguoti į šiuolaikinius iššūkius. Atskleidžiami žiniomis grindžiamos visuomenės ir žinių ekonomikos kūrimo procesų ypatumai, išryškėjantys šiuolaikinėmis globalizacijos ir socialinės ekonominės raidos, kultūros, mokslo ir technologijų pažangos internacionalizavimo sąlygomis. Formuluojami naujai suvoktini žiniomis grindžiamos visuomenės ir žinių ekonomikos kūrimo principai, atskleidžiami pastaruoju metu pasireiškiantys žiniomis grindžiamos visuomenės ir žinių ekonomikos kūrimo ir raidos dėsningumai. Straipsnyje pateikta, kad plėtojant ir aktyvinant žiniomis grindžiamos visuomenės ir žinių ekonomikos kūrimo procesus didelis dėmesys yra skirtinas mokslo ir technologijų pažangos internacionalizavimui, ypač valstybės politikai internacionalizuojant ir spartinant mokslo bei technologijų pažangą. Tarp tų mokslo ir technologijų pažangai darančių įtaką aplinkybėms, kurias lemia ir vis labiau paveikia globalizacijos ir internacionalizavimo procesų sparta ir mastas, ypač pažymėtinos tokios: išryškėja naujos aplinkybės, darančios didelę įtaką mokslo ir technologijų pažangai. Tarp šių aplinkybių reikšmingos yra šios: aktyvinant ir spartinant mokslą ir pažangą vis labiau tenka reaguoti į tuos iššūkius ir problemas, kurios reiškiasi ir reikalauja sprendimų tarptautiniu mastu: šiuolaikinės visuomenės pastangos realiai spręsti daugybę jai aktualių humanitarinių socialinių, politinių, ekonominių, ekologinių, technologinių, taip pat saugumo, sveikatos apsaugos, kultūros ir kitų problemų neišvengiamai reikalauja tiek sutelkti tarptautiniu mastu sukauptą mokslo ir technologijų pažangos potencialą, tiek ir plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą įvairiose mokslo ir technologijų pažangos srityse; esminė prielaida aktyvinti ir realiai plėtoti mokslo ir technologijų pažangą - visapusiškai skatinti sinergetinių efektų paiešką, taip pat - aktyvinti tarptautiniu mastu sukauptos patirties panaudojimą, skirtingų kultūrų sąveiką, įvairiomis formomis plėtotiną tarptautinę tinklaveiką: suvokus sinergetinių efektų svarbą įvairūs tarptautiškumą rodantys veiksniai ir prioritetai yra reikšmingi; įgyvendinant šiuolaikinei visuomenei būdingus atvirumo, demokratijos ir atviros rinkos ekonomikos modelius, natūraliai vyksta naujai generuojamų mokslo žinių bei naujų technologijų spartėjančio pasklidimo tarptautinėse erdvėse procesai: spartėjantį pasklidimą tarptautinėse erdvėse sąlygoja tiek bendrieji tarptautinių komunikacijų intensyvėjimo, tarptautinės ekonomikos augimo ir tarptautinių mainų aktyvėjimo procesai, tiek galimybės, kurios lemia šiuolaikinių informacinių ir telekomunikacinių technologijų plėtra; mokslo ir technologijų pažangos procesams vis didesnę įtaką daro didėjanti ir intensyvėjanti tarptautinė migracija ir tai, kad vis daugiau gyventojų orientuojasi į tarptautinį mobilumą: ypač pažymėtina didėjanti darbo rinkų bei įvairių verslo subjektų veiklos internacionalizavimo procesų bei mokslo ir technologijų pažangos internacionalizavimo procesų tarpusavio sąveika ir priklausomybė; naujų mokslo žinių kūrimo ir skleidimo bei naujų technologijų kūrimo ir įgyvendinimo procesuose vis aktyviau dalyvauja ir šiems procesams vis didesnę įtaką daro įvairūs subjektai, veikiantys tarptautiniu mastu, tarp j ų įvairios tarptautinės organizacijos, tarptautinės įmonės ir jų tinklai, tarptautiniu mastu veikiančios mokslo, studijų, inovacijų palaikymo ir skleidimo institucijos, taip pat kiti tiek versle, tiek viešajame sektoriuje veikiantys subjektai: tarptautiniu mastu veikiančių subjektų dalyvavimas ir jų veiklos efektyvumas plėtojant mokslo ir technologijų pažangą yra suvoktini ne tik kaip itin reikšmingas, bet ir kaip vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių pačios mokslo ir technologijų pažangos kryptingumą, turinį, rezultatus ir pasekmes; polinkiai į naujų mokslo žinių kūrimą, į naujų technologijų kūrimą ir įgyvendinimą, taip pat polinkiai į inovacijas vis labiau suvokiami kaip naujai tarptautiniu mastu sklindančiai universaliai masinei kultūrai būdingi itin reikšmingi elementai: tokie polinkiai atspindi moderniai visuomenei būdingų naujų vertybių sklaidą tarptautiniu mastu. Šios aplinkybės įvairiomis formomis reiškiasi visose mokslo ir technologijų pažangos srityse ir daro vis didesnę įtaką šiuolaikinės visuomenės gyvenimui, socialinei, politinei, ekonominei raidai, kultūrai ir aplinkos pokyčiams. Taigi į šias aplinkybes turi būti atsižvelgiama rengiant ir įgyvendinant mokslo ir technologijų pažangai skirtas valdymo ir kitas priemones, taip pat šiuolaikinės valstybės politiką. Straipsnyje pateiktos galimybės kryptingai aktyvinti tiek mokslo ir technologijų pažangos eksportą, tiek importą. Valstybės vaidmuo mokslo ir technologijų pažangos srityje yra svarbus, juolab, kad reali mokslo ir technologijų pažanga reikalauja visos visuomenės pastangų, įvairiose visuomenės grandyse sukauptų galimybių stiprinimo ir skirtingose visuomenės gyvenimo bei veiklos srityse vykstančių procesų koordinavimo bei kryptingų orientacijų: tik valstybė pajėgi būti efektyviai veikiantis valdymo subjektas, galintis aktyvinti mokslo ir technologijų pažangą visos visuomenės mastu. Savo ruožtu valstybės politika mokslo ir technologijų pažangos srityje turi pasižymėti kompleksiškumu ir turi būti orientuota į šiuolaikinius globalizacijos ir internacionalizavimo iššūkius. Mokslo ir technologijų pažangos aktyvinimui bei spartinimui skirta politika, kuria būtų siekiama adekvačiai atsižvelgti į šiuolaikines globalizacijos ir internacionalizavimo aplinkybes, turėtų apimti tris pagrindines kryptis: 1) politika, kryptingai aktyvinant naujų mokslo žinių ir naujų technologijų importą; 2) politika, kryptingai aktyvinant naujų mokslo žinių ir naujų technologijų eksportą; 3) politika, orientuota į tai, kad kuriant naujas mokslo žinias, kuriant ir įgyvendinant naujas technologijas būtų tenkinami vidiniai šalies visuomenės socialinės ekonominės raidos, kultūros, apskritai pažangos poreikiai, tarp jų vietinio verslo sistemų poreikiai. Šios trys kryptys kaip visuma atspindi tai, kad mokslo ir technologijų pažangai skirta politika orientuota į darnios plėtros nuostatų ir idėjų įgyvendinimą: šios trys kryptys yra neatskiriamos viena nuo kitos, viena kitą papildančios. Straipsnyje atskleistos galimybės aktyvinti žiniomis grindžiamos visuomenės ir žinių ekonomikos kūrimą, tobulinant institucinę ir tarpinstitucinę sąveiką tarp įvairių mokslo ir studijų institucijų, verslo įmonių, ypač gamybinių įmonių, konsultacines funkcijas bei projektavimo ir konstravimo darbus vykdančių įmonių, įstaigų ir organizacijų: parodyta, kad institucinė ir tarpinstitucinė sąveika yra itin svarbus mokslo ir technologijų pažangos skatinimo ir kryptingo plėtojimo veiksnys. Esminė prielaida plėtoti mokslo ir technologijų pažangą bei aktyvinti žiniomis grindžiamos visuomenės ir žinių ekonomikos kūrimą - sudaryti sąlygas, kad būtų visapusiškai stiprinama sąveika tarp skirtinga veikla, skirtingomis funkcijomis ir orientacijomis pasižyminčių sistemų. Stiprinant tokią sąveiką, kryptingai siekiama įvairių sinergetinių efektų, užtikrinamas inovacijų aktyvinimas ir daroma teigiamą įtaką kokybiškai naujų produktų sukūrimui. Tokios sąveikos stiprinimas yra išskirtinai svarbi prielaida plėtoti aukštųjų technologijų sektorių ir didinti technologiškai orientuotų produktų gamybą. Ypač svarbi sąveikos stiprinimo sritis yra sąveika tarp sistemų, kuriose: kuriami įvairaus pobūdžio intelektiniai produktai ir generuojamos naujos žinios, kuriamas ir kaupiamas naujų žinių kūrimo potencialas, naujai sukurtos žinios ir įvairaus pobūdžio intelektiniai produktai materializuojami ir paverčiami praktiškai naudoti skirtais daiktais ar paslaugomis. Bendriausiu atveju išvardytų sistemų visuma apima mokslinius tyrimus, mokymo, studijų ir konsultacinės veiklos procesus, taip pat praktinio pobūdžio gamybinę veiklą. Galima teigti, kad būtent tokias veiklas apimančių sistemų sąveikai turi būti teikiamas didžiausias dėmesys, nes šių veiklų kombinacija atspindi į bendrą visumą sujungiamų veiklų kompleksą, pasižymintį ryškiu bendrumu. Minėtos veiklų kombinacijos orientavimą į bendrumą parodo tai, kad sujungiami trys pradiniai elementai: moksliniai tyrimai kaip veiklą, kurioje kuriamos naujos žinios; mokymas, studijos ir konsultacinė veikla, kurioje parengiami žmogiškieji ištekliai, reikalingi tiek naujoms žinios kurti, tiek naujoms žinioms skleisti ir praktiškai jas panaudoti, gamybinio pobūdžio verslas kaip veikla, kurioje naujos žinios keičiasi į naujus materialinius produktus ir kurioje iš esmės ir yra sukuriami nauji naudoti skirti produktai. Ši kombinacija iš esmės atspindi bendrą sistemą, kurios pagrindiniai elementai kaip tik ir yra mokslinių tyrimų ir naujų intelektinių išteklių kūrimo procesai, žmogiškųjų išteklių ugdymo ir j ų parengimo mokslo ir technologijų pažangai procesai, tai pat kokybiškai naujos gamybos procesai. Tokia kombinacija gali būti traktuojama kaip svarbiausia sąlyga, užtikrinanti šiuolaikinės visuomenės gebėjimus spartinti mokslo ir technologijų pažangą ir kurti bei plėtoti žiniomis grindžiamą visuomenę ir žinių ekonomiką. Taigi straipsnyje yra išryškinta sinergetinių efektų svarba ir atskleisti du itin reikšmingi sinergetinių efektų raiškos, inicijavimo ir panaudojimo žiniomis grindžiamos visuomenės bei žinių ekonomikos kūrimo ir plėtojimo aplinkybėmis atvejai, kai prioritetai teikiami įvairiems socialinės ekonominės raidos bei mokslo ir technologijų pažangos internacionalizavimo bei tarptautinių ryšių kūrimo ir plėtros procesams, šių procesų aktyvinimui, taip pat įvairaus pobūdžio tarpinstitucinei ir tarporganizacinei sąveikai, ypač vykstant internacionalizavimo procesams. Nagrinėjant sinergetinių efektų raišką žiniomis grindžiamos visuomenės ir žinių ekonomikos kūrimo procesų kontekste, pagrindinis dėmesys skiriamas integracijos ir sintezės kaip jungimosi procesų logikai atskleisti. Straipsnyje išdėstytas teorinis požiūris gali būti gana plačiai taikomas nagrinėjant įvairius žiniomis grindžiamos visuomenės ir žinių ekonomikos kūrimo reiškinius.http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.22.4.712 |
| Idioma: | Inglés |