| Título: |
Legal Education in Lithuania: Guidelines for Quality Improvement in Accordance With the Bologna Process Teisininkų rengimo tobulinimas Lietuvoje atsižvelgiant į Bolonijos procesus |
| Autores: |
Gruodyte, Edita; Vytautas Magnus University Kirsiene, Julija; Vytautas Magnus University |
| Fecha: | 2011-11-05 |
| Publicador: | Engineering Economics |
| Fuente: |
 |
| Tipo: |
|
| Tema: |
legal education; quality assurance of studies; learning outcome; lawyer; Bologna Process; teaching methods teisės studijos, Bolonijos procesas, studijų kokybė, studijų rezultatai, teisės mokymo metodai |
| Descripción: |
The university law school experience unites all practicing lawyers. Unfortunately, many new lawyers practicing in Lithuania do not seem to meet the minimum expectations established by Lithuanian society. It makes one wonder whether such new lawyers actually learned the values, knowledge and skills that are indispensable to modern lawyers while they were in the law school. If many new practicing lawyers have not learned such things, one must also question whether their respective university law schools effectively taught them such values, knowledge and skills. In addition to being challenged by expectations established by Lithuanian society, Lithuanian universities must also prepare law school students for the global economy. The Bologna Process1 specifically challenges Lithuanian universities to meet new international educational standards and goals, including international mobility, competitiveness, transparency, high quality teaching, and employability. We will analyze the legal authorities that regulate legal education in Lithuania. We will also review the educational guidelines that have been established to insure the highest quality of legal education in Lithuania. The first part of this article is devoted to analyzing the quality parameters of educational services in the context of Bologna Process. The survey shows that the Bologna Process offers sufficient legal educational standards to assure the quality of legal education in Lithuania. These standards include the framework of comparable and compatible qualifications for higher education systems, European Standards and Guidelines for Quality Assurance and cooperation of agencies for higher education quality assurance in every member state. Although various legal scholars may disagree, the legal educational standards used in the Bologna Process are the most appropriate to use because such standards (a) are more precise, (b) provide a common understanding, and (c) can be used as a "common currency" by allowing study programs to be more transparent at both local and international levels. In the second part of this article, we analyze the adequacy of learning outcomes as one of the main parameters of ensuring the quality of legal education. This will be done by analyzing the regulation of legal education in Lithuania. The analysis concludes that not enough attention is being devoted to teaching general competencies to law students in Lithuania. For example, competencies in the areas of leadership, creative problem solving, team work, communication (including communication in foreign languages), professional ethical behaviour and professional responsibility appear to be deficient. It is especially worth noting that neither a legal ethics course nor a lawyer's professional responsibility course are required before becoming a licensed lawyer or judge in Lithuania. In our opinion, ignoring professional ethics and failing to require a professional ethics course in all university law schools allows students to form a false impression that ethics is a secondary matter in a lawyer's education.http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.22.4.711 Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, vis daugiau jaunuolių renkasi teisinį išsilavinimą. Stojimo į universitetus analizė rodo, kad apie 15 proc. socialinius mokslus pasiryžusių studijuoti jaunuolių renkasi teisės studijas. Akivaizdu, kad per kelerius universitete praleistus metus, kurie skirti teisės žinioms ir įgūdžiams suteikti, neįmanoma perteikti visų teisinių subtilybių ir niuansų. Iš tiesų teisinis lavinimasis yra nesibaigiantis procesas, nes teisė nėra statiška. Geras teisininkas siekia nuolat atnaujinti žinias ir tobulinti praktinius gebėjimus. Taigi galima teigti, kad teisinis išsilavinimas, įgytas universitete, yra tik pradinis teisininko išsilavinimas. Kita vertus, tai yra praktikuojančius teisininkus vienijanti patirtis, todėl teisininkus rengiančios aukštosios mokyklos neabejotinai reikšmingai prisideda prie teisinės valstybės kūrimo veiklos, formuodamos vertybines nuostatas, suteikdamos gebėjimus būsimiems teisėjams, pareigūnams, valstybės tarnautojams ir kitiems valstybės funkcijas atliekantiems asmenims. Dabartinis teisininkų vertinimas rodo, kad teisininkai nepateisina visuomenės lūkesčių. Tai verčia susimąstyti, ar teisės studijas baigę asmenys iš tiesų įgyja tas vertybines nuostatas, tas žinias ir gebėjimus, kurios yra reikalingos šiuolaikiniam teisininkui. Kita vertus, Bolonijos procesas diktuoja naujus iššūkius Lietuvos universitetams: konkurencingumą Europos ir pasaulio erdvėje, tarptautinį mobilumą, aukštus dėstymo, absolventų įsidarbinimo ir kt. standartus. Viena pagrindinių Bolonijos proceso krypčių - skatinti europinį bendradarbiavimą kokybės užtikrinimo srityje skatinimas ir sukurti vieningą Europos aukštojo mokslo erdvę(Bergeno komunikatas, 2005). Tačiau įvairių Europos šalių patirtis rodo, kad teisė ir medicina yra studijų sritys, kuriose sunkiausiai įgyvendinami Bolonijos proceso uždaviniai dėl šių sričių specifiškumo ir nacionalinių tradicijų puoselėjimo. Taigi Europos šalyse itin diskutuojama apie teisės studijų reformą atsižvelgiant į Bolonijos procesus. Tačiau Lietuvos akademinėje teisininkų visuomenėje šis svarbus klausimas praktiškai nėra svarstomas. Taigi, praėjus daugiau kaip dešimt metų nuo Bolonijos proceso pradžios, straipsnio autorės atliko teisės aktų, reglamentuojančius teisinio išsilavinimo reikalavimus, jų taikymo Lietuvoje, analizę ir įvertino kaitą Bolonijos proceso kontekste. Esminis šio tyrimo tikslas - remiantis Europos ir pasaulio patirtimi, nustatyti teisės studijų programų kokybės parametrų gaires, atsižvelgiant į Bolonijos proceso keliamus kokybės standartus, taip pat studijuojančių asmenų bei visuomenės lūkesčius Lietuvoje. Pirmojoje straipsnio dalyje analizuojami studijų kokybės parametrai ir jų pritaikomumas teisės studijoms. Tyrimas parodė, kad Bolonijos dokumentuose pateikta pakankamai priemonių studijų kokybei užtikrinti: Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų struktūra, Europos studijų kokybės užtikrinimo standartai ir gairės, Europos šalių narių studijų kokybės užtikrinimo agentūrų bendradarbiavimas ir kt. Kita vertus, nepaisant to, kad įvairūs mokslininkai studijų kokybės sampratą ir parametrus suvokia skirtingai, tačiau, įvertinus straipsnyje pateiktas koncepcijas ir parametrus, svarbiausi, užtikrinant studijų kokybę, yra studijų rezultatai ir jų panaudojimas studijų turiniui projektuoti ir vykdyti, kadangi jie užtikrina studijų palyginamumą ir skaidrumą nacionaliniame ir Europos kontekste. Be to, studijos, kurių turinys pagrįstas studijų rezultatais, yra labiau pritaikytos darbo rinkos ir tolesnių studijų poreikiams patenkinti. 2007 m. Londono komunikate nustatyta, kad iki 2010 metų visos šalys privalo naudoti studijų rezultatus kaip pagrindinius nacionalinėse kvalifikacijų struktūrose, kreditų kaupimo ir perkėlimo sistemose, diplomų priedėliuose ankstesniam mokymuisi pripažinti ir kokybei užtikrinti. Tačiau tai nėra vienintelis būdas studijų kokybei bei integravimuisi į vieningą Europos aukštojo mokslo erdvę, užtikrinti. Antrojoje straipsnio dalyje analizuojami adekvatūs studijų rezultatai kaip pagrindinis studijų kokybę užtikrinantis veiksnys. Taip pat tiriama, kaip jie tinkamai panaudojam studijų procese. Remiantis teisės norminiais ir taikymo aktais, reglamentuojančiais teisinį išsilavinimą, naudojant mokslinį tyrimą , buvo atlikta analizė. Aiškintasi, kokie gebėjimai svarbiausi teisiniam išsilavinimui Lietuvoje. Teisinio išsilavinimo turinys Lietuvoje, kol dar nebuvo priimtas LR švietimo ir mokslo ministro teisės studijų krypties aprašas, buvo reguliuojamas tik bendrais aukštąjį išsilavinimą reglamentuojančiais teisės aktais ir netiesiogiai su išsilavinimu susijusiais poįstatyminiais aktais, pavyzdžiui, kvalifikaciniai reikalavimai teisėjams. Įdomu tai, kad 2008 m. vasario 20 d. LR Konstitucinio teismo nutarime dėl teisinio išsilavinimo reikalavimų asmenims, norintiems įstatymo nustatyta tvarka eiti teisėjo pareigas, nustatyta: valstybė turi pareigą užtikrinti, kad pagal įvairias teisės studijų programas skirtingose aukštosiose mokyklose teikiamo aukštojo išsilavinimo lygis, žymimas atitinkamais kvalifikaciniais laipsniais, atitiktų tam tikrus vienodus aukštojo teisinio išsilavinimo standartus. Be to, nutarimo II dalies 8.5 punkte išvardyti dalykai, kurie teismo nutarimu pagal visaverčio aukštojo universitetinio išsilavinimo sampratą privalo būti programoje. Tai daugiausia atskirų teisės šakų ar institutų dalykai: teisės teorija, konstitucinė teisė, civilinė teisė ir t. t. Nors nutarime paminėta, kad paprastai turi būti studijuojami ir tam tikrų (socialinių, humanitarinių) studijų dalykai ne teisės krypties, tačiau analizuojant nutarimą kyla probleminis klausimas, ar iš tiesų visuomenė iš rengiamo teisininko tikisi, kad jis išmanys tik teisinius dalykus. Pastebėtina, kad 2010 m. rugpjūčio 19 d. LR švietimo ir mokslo ministro įsakymu buvo patvirtintas teisės studijų krypties aprašas, kurio paskirtis - padėti aukštosioms mokykloms rengti teisės studijų programas. Šiame apraše, remiantis minėtu Konstitucinio teismo nutarimu, įvardijamos žinios, kurios turi būti įgytos per universitetines teisės studijas. Taip pat turi būti įgyti pažintiniai gebėjimai, pvz., mokėjimas interpretuoti teisei reikšmingus duomenis, naudojant įvairias teisės doktrinas; praktiniai gebėjimai, pvz., mokėjimas naudotis teisinės informacijos duomenų bazėmis; perkeliamieji gebėjimai, pvz., gebėjimas tobulėti. Remiantis šiuolaikine studijų rezultatų įtraukimo į studijų procesą patirtimi, ir pasaulyje, ir Europoje skiriami trijų rūšių studijų rezultatai: specialieji kompetentingumai (teisės studijų programos atveju atskirų teisės dalykų pvz., civilinės, baudžiamosios teisės ir t. t. žinios), bendrieji kompetentingumai (užsienio kalbos mokėjimas, darbas komandoje, bendravimas ir pan.) ir profesinės veiklos etikos reikalavimai. Bendrųjų kompetentingumų reikšmė studijų programose didėja, kadangi specialiosios žinios ir gebėjimai šiuolaikinėje visuomenėje labai greitai sensta. Tačiau Lietuvos teisės aktų ir teisės studijų programų analizė rodo, kad iki šiol nepakankamai dėmesio yra skiriama teisininko darbe itin svarbiems universaliesiems, bendriesiems gebėjimams, vertybinėms nuostatoms plėtoti bendrai būsimojo teisininko erudicijai ir poreikiui ją plėsti lavinti. Taip pat, atlikus tyrimą, nustatyta, kad teisininko etikos arba profesinės teisininko atsakomybės kursas nėra nurodytas kaip privalomas dalykas nei teisėjų kvalifikaciniuose reikalavimuose, nei nagrinėjamame Konstitucinio Teismo nutarime., Teisės studijų krypties apraše profesinės etikos dalykas yra paminėtas tik tarp kitų socialinių mokslų žinias teikiančių, neteisinių, dalykų. Autorių nuomone, dėl nepakankamo dėmesio šiai problemai, susidaro klaidingas įspūdis, jog tai antraeilis teisininkui dalykas. Teisininko etikos standartų, teisininkų vertybinių nuostatų ugdymo klausimų, iki šiol Lietuvos mokslininkai beveik nėra diskutavę, todėl reikalinga atlikti šios problemos atskirą tyrimą. Kita vertus, teisės studijas rengiančiose aukštosiose mokyklose nepakankamai dėmesio skiriama teisės mokymo metodams, atradimams edukologijos srityje bei prisitaikymui prie pakitusių šiuolaikinio studento kognityvinių gebėjimų, nes paprastai tariama, jog dėstytojui pakanka tik gerai išmanyti savo dėstomą dalyką ir atlikti mokslinius tyrimus. Autorių nuomone, gebėjimas kokybiškai išdėstyti dalyką yra būtina kiekvieno universitete dėstančio asmens kompetencija. Taigi dėstytojo lygiavertės kvalifikacijos yra šios: dėstomo dalyko eksperto, mokslininko (tyrėjo) bei dėstytojo.http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.22.4.711 |
| Idioma: | Inglés |