| Título: |
Framework of Strategic Management Model for Strategy Europe 2020: Diachronic Analysis and Proposed Guidelines Strategijos „Europa 2020" įgyvendinimui skirto strateginio valdymo modelio schema: chronologinė analizė ir siūlomos gairės |
| Autores: |
Balezentis, Alvydas; Mykolas Romeris University Balezentis, Tomas; Vilnius University |
| Fecha: | 2011-07-27 |
| Publicador: | Engineering Economics |
| Fuente: |
 |
| Tipo: |
|
| Tema: |
European Union; Europe 2020; Lisbon strategy; sustainable development; strategic management; MULTIMOORA; dominance theory; multiple correspondence analysis Europos Sąjunga; Europa 2020; Lisabonos strategija; darnus vystymasis; strateginis valdymas; MULTIMOORA; dominavimo teorija; dauginė atitikties analizė |
| Descripción: |
Since the beginnings of 1957, the European Union has always been aimed at promoting the development and cohesion of the Member States. Competitiveness as well as sustainable development have therefore long been focal points among strategic goals of the European Union. These goals were therefore documented in some strategies, namely European Single Market programme, the Lisbon Strategy and the Europe 2020. The Lisbon Strategy was aimed at turning the European Union into the most competitive and dynamic knowledge-based economy in the world, capable of sustainable economic growth with more and better jobs and greater social cohesion by 2010. However, it was obvious that the Lisbon goals have not been achieved and a new strategy, Europe 2020, was hence initiated. Many Lithuanian and foreign authors analyzed (Tamosiuniene et al., 2007; Daugeliene, 2008; Grybaite, Tvaronaviciene, 2008; Melnikas, 2008; Tvaronaviciene et al., 2008; Martinkus et al., 2009; Kirch, 2010; Balezentis et al., 2010) the situation of Lithuania and other Baltic states in a global economic system during the processes of globalization and European Union (EU) integration. However, the need for the evaluation of the Lisbon Strategy's outcomes and proposal of guidelines for ongoing strategy Europe 2020 is still topical. Hence this study focuses on the improvement of the open method of co­ordination and thus the implementation of strategy Europe 2020 by integrating quantitative methods with respect to the experience gained during the implementation of the Lisbon Strategy. This study is aimed at proposing a framework for a strategic management model dedicated to successful implementation of the new strategy Europe 2020. This article is organized in four sections according to the following tasks defined in order to achieve the aim: 1) to overview main the strategies dedicated to promoting competitiveness of the European Union, namely the Lisbon Strategy and strategy Europe 2020; 2) to assess efforts of the EU Member States in seeking Lisbon goals applying multi-criteria evaluation method MULTIMOORA; 3) to evaluate reliability of selected structural indicators applying multiple correspondence analysis; and 4) to summarize the proposed guidelines for the new strategy Europe 2020 according to the results of this study and other works. The novelty of this study lies in the fact that it introduces the application of multi-criteria decision making methods in EU policy making procedures. Multi-criteria evaluation method MULTIMOORA as well as multiple correspondence analysis were the most important methods of the research. Analysis of EU Member States performance in the implementation of the Lisbon Strategy resulted in describing three groups of states and structural indicators: high performance group, medium performance group, and low performance group. Moreover, indicators of youth education attainment level, business investment and employment rate of older workers, are not highly correlated with economic performance of certain Member States and therefore can be regulated uniformly at the European level. These findings can be considered as the premises for successful EU-level targets translation into those for certain groups of countries. The synthesis of proposals for target-setting and transformation methodology resulted in framework for strategic management model dedicated to successful implementation of strategy Europe 2020. The model should encompass: 1) selection of targets for the EU, certain groups of states and separate Member States; 2) mutual learning enabling to transfer the best practice among member States; 3) development of appropriate structural indicators, equally identifying all dimensions of sustainable development; 4) benchmarking (selectonovation) principles applied for an effective distribution of EU support among Member States. Multi-criteria methods (e. g. MULTIMOORA) can be successfully applied in such benchmarking.http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.22.3.517 Regiono konkurencingumo skatinimas ir darnus vystymasis buvo vieni iš svarbiausių strateginių tikslų jau nuo Europos integracijos pradžios (1957 m.) (Begg, 2008; Heidenreich, Bischoff, 2008; Zeitlin, 2008; Fischer et al., 2010). Šie tikslai buvo įtvirtinti daugelyje strateginių Europos Sąjungos dokumentų: Europos Vieningosios rinkos programoje (1986-1992 m. laikotarpis), Lisabonos strategijoje (2000-2010 m. laikotarpis) ir naujoje strategijoje „Europa 2020" (2010-2020 m. laikotarpis). Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių situacija pasaulinėje ekonomikos sistemoje globalizacijos ir Europos Sąjungos integracijos metu analizuota daugelyje darbų (Tamošiūnienė et al., 2007; Daugėlienė, 2008; Grybaitė, Tvaronavicienė, 2008; Melnikas, 2008; Tvaronavicienė et al., 2008; Martinkus et al., 2009; Kirch, 2010; Baležentis et al., 2010). Didelis dėmesys konkurencingumui skiriamas daugelyje mokslinių darbų (Bernatonytė, Normantienė, 2009; Sabonienė, 2009; Snieška, 2008; Snieška, Drakšaitė, 2007). Lisabonos strategija buvo priimta 2000 m. siekiant paversti Europos Sąjungą konkurencingiausia ekonomika pasaulyje įgyvendinant šias priemones: 1) konkurencingos, dinamiškos žinių ekonomikos sukūrimas; 2) Europos socialinio modelio atnaujinimas; 3) pakankamas dėmesys aplinkosaugai ir darniam vystymuisi (Zgajewski, Hajjar, 2005; Kėdaitienė, Kėdaitis, 2009; Codogno et al., 2009; Steurer et al., 2010). Baigiantis Lisabonos strategijoje numatytam laikotarpiui, akivaizdu, kad joje numatyti tikslai sunkiai įgyvendinami pasaulinės ekonominės krizės sąlygomis, todėl pradėta rengti nauja strategija „Europa 2020" (Fischer et al., 2010). Taigi šiuo metu yra labai svarbu įvertinti Lisabonos strategijos rezultatus ir pasiūlyti naujas strategijos „Europa 2020" gaires. Lisabonos strategijos įgyvendinimo procesus identifikuojantys struktūriniai rodikliai apima visas darnaus vystymosi dimensijas (Čiegis et al., 2009a; 2009b; Codogno et al., 2009), todėl ši strategija gali būti laikoma darnaus vystymosi strategija. Darnaus vystymosi strategijai įvertinti tinkamiausi daugiakriterio įvertinimo metodai (Kaplinski, 2009; Turskis et al., 2009; Turskis, Zavadskas, 2010a, 2010b; Snieška, Bruneckienė, 2009; Peldschus et al., 2010; Zavadskas et al., 2010; Antuchevičienė, 2010; Klijonienė et al., 2010). Brauers ir Zavadsko (2006; 2010) pasiūlytas ir išplėtotas metodas MULTIMOORA (metodas, remiantis daugiatikslės optimizacijos santykių dydžių analize ir pilnoji sandaugos forma (angl. Multi-Objective Optimization by Ratio Analysis plus Full Multiplicative Form) šiame tyrime taikomas santykinėms Europos Sąjungos valstybių narių pozicijoms 2000-2008 m. įvertinti. Dauginės atitikties analizės metodas taip pat taikomas Europos Sąjungos valstybėms ir struktūriniams rodikliams klasifikuoti. Tyrimo objektas - Europos Sąjungos valstybių narių struktūriniai rodikliai, tyrimo periodas - 2000-2008 m. Tyrimo tikslas - pasiūlyti koncepcinio strateginio valdymo modelio, skirto sėkmingam strategijos „Europa 2020" įgyvendinimui, gaires. Tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: 1) apžvelgti pagrindines Europos Sąjungos konkurencingumo skatinimo strategijas, t.y. Lisabonos strategiją ir strategiją „Europa 2020"; 2) įvertinti Europos Sąjungos valstybių narių pažangą siekiant Lisabonos strategijos tikslų taikant MULTIMOORA metodą; 3) įvertinti pasirinktų struktūrinių rodiklių patikimumą ir juos klasifikuoti taikant dauginės atitikties analizės metodą; 4) apibendrinti šio tyrimo ir kitų darbų rezultatus pasiūlant naują strateginio valdymo modelį. Šiame darbe pirmą kartą apibendrinami MULTIMOORA ir dauginės atitikties analizės metodu gauti duomenys siekiant įvertinti Lisabonos strategijos įgyvendinimą Europos Sąjungos valstybėse narėse 2000-2008 m., taip siekiant sudaryti efektyvų strategijos „Europa 2020" strateginio valdymo modelį. Tyrime taikyti šie metodai: chronologinė mokslinės literatūros ir teisės aktų analizė, sintezė ir apibendrinimas, daugiakriterio įvertinimo metodas MULTIMOORA, dauginė atitikties analizė. Straipsnį sudaro keturi skyriai, atspindintys tyrimo uždavinius. Pirmajame skyriuje apžvelgiama ir analizuojama Lisabonos strategijos bei strategijos „Europa 2020" vystymosi istorija. Antrajame skyriuje, taikant MULTIMOORA metodą, analizuojama Europos Sąjungos valstybių padėtis įgyvendinant Lisabonos strategiją. Trečiajame skyriuje klasifikuojami struktūriniai rodikliai taikant dauginę atitikties analizę. Ketvirtajame skyriuje apibendrinami strategijos „Europa 2020" įgyvendinimo tobulinimo pasiūlymai. Lisabonos strategija buvo priimta 2000 m. Pagrindinis strategijos tikslas - transformuoti Europos Sąjungos rinką į konkurencingiausią ir dinamiškiausią žinių ekonomiką pasaulyje, užtikrinančią darnų ekonomikos vystymąsi su daugiau ir geresnių darbo vietų ir socialinę sanglaudą (European Council, 2000). Lisabonos strategija buvo peržiūrėta (Commission 2004) ir pavadinta Lisabonos strategija augimui ir darbo vietoms. Pagrindiniai Lisabonos tikslai: investavimas į žmogiškuosius išteklius ir darbo rinkų modernizavimas; verslo potencialo išlaisvinimas ir smulkiojo verslo skatinimas; investicijų į mokslą ir technologijas skatinimas; energetinio efektyvumo didinimas ir darnaus vystymosi užtikrinimas. Galima išskirti du svarbiausius Lisabonos strategijos įgyvendinimo mechanizmus: atvirąjį koordinavimo metodą (Heidenreich, Bischoff, 2008; Zeitlin, 2008) ir nacionalines reformų programas. Lisabonos strategijos tikslų įgyvendinimas, identifikuojamas 79 struktūriniais rodikliais, skirstomais į šešias grupes: 1) ekonominė aplinka; 2) užimtumas; 3) inovacijos ir moksliniai tyrimai; 4) ekonominės reformos; 5) socialinė sanglauda; 6) aplinka. 2010 m. priimta naujoji strategija Europa 2020 (European Commission, 2010; European Council, 2010), turinti užtikrinti konkurencingumo didinimą naujomis sąlygomis. Šiuo metu nurodomi šie pagrindiniai strategijos tikslai: 1) padidinti 20-64 m. amžiaus gyventojų užimtumo lygį iki 75 proc.; 2) siekti, kad privačiosios ir viešosios investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą sudarytų 3 proc. BVP; 3) įgyvendinti klimato kaitos stabdymo ir energetinio efektyvumo didinimo programą; 4) nebaigusių mokyklos vaikų skaičių sumažinti iki 10 proc., o turinčiųjų bent aukštesnįjį išsilavinimą skaičius turi siekti 40 proc.; 5) skatinti socialinę sanglaudą ir mažinti skurdą (mažiausiai dar 20 mln. gyventojų turi būti užtikrintas aukštesnis nei skurdo lygio pragyvenimas). Remiantis 12 struktūrinių rodiklių apimančia struktūrinių rodiklių sistema, Europos Sąjungos valstybių padėtis įvertinta MULTIMOORA metodu. Gauti rezultatai ir dominavimo teorijos (Brauers, 2004) taikymas leido suskirstyti valstybes nares į tris grupes pagal santykinę pažangą siekiant Lisabonos strategijos tikslų. ES valstybėms narėms suteikti galutiniai rangai pateikti 3 lentelėje. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, valstybes sąlygiškai galima suskirstyti į tris grupes pagal jų pasiektą pažangą įgyvendinant Lisabonos strategiją. Labiausiai pažengusių valstybių grupei priskirtinos Švedija, Liuksemburgas, Danija, Austrija, Nyderlandai, Suomija, Airija, Jungtinė Karalystė ir Vokietija. Priešingai, Latvija, Portugalija, Graikija, Vengrija, Lenkija, Rumunija, Malta, Slovakija ir Bulgarija gali būti laikomos mažiausiai pažengusiomis įgyvendinant Lisabonos tikslus. Tačiau reikšmingesnių santykinės padėties kitimo atvejų pastebėta nedaug. Pavyzdžiui, Estija ir Lietuva buvo santykinai didžiausią pažangą 2000-2008 m. pasiekusios valstybės. Jos pakilo atitinkamai 4 ir 6 pozicijomis (iš 20 į 16 vietą ir iš 23 į 17). Aukštesnes pozicijas pasiekė Kipras, Suomija, Airija. Vengrija nusileido penkiomis vietomis žemiau, o Portugalija - šešiomis. Šiose valstybėse iš tiesų buvo rimtos ekonominės problemos. Italija, Graikija, Danija ir Belgija tyrimo periodo pabaigoje (2008 m.) taip pat užėmė žemesnes pozicijas nei pradžioje (2000 m.). Beje, Estija ir Lietuva perėjo iš mažiausiai pažengusių valstybių grupės į vidutinės pažangos grupę. Priešingi procesai pastebėti Portugalijoje ir Vengrijoje. Atlikus dauginę atitikties analizę, buvo išskirtos trys grupės (didelio, vidutinio ir mažo rezultatyvumo) rodiklių ir valstybių, kurioms būdingi atitinkami rodiklių rinkiniai. Didelio rezultatyvumo grupei priskiriami geriausią ekonominę, socialinė ir aplinkosauginę situaciją apibūdinantys rodikliai. Kai kurie rodikliai nepriskirti nei vienai iš minėtų grupių, taigi strategijose jie gali būti nurodomi kaip bendri Europos Sąjungos tikslai. Naujausiuose tyrimuose (Saltelli et al., 2010) nurodomi pagrindiniai tikslai, kuriems įgyvendinti dėmesį turi skirti strategija „Europa 2020". Ekonominė politika turėtų siekti šių tikslų: 1) stiprinti makroekonominį koordinavimą; 2) valdyti valstybių skolas, užtikrinant fiskalinį stabilumą demografinių pokyčių akivaizdoje; 3) priimti socialinio stabilumo sutartį; 4) mažinti anglies dioksido emisiją kuriant darnų ekonomikos augimo modelį; 5) plėtoti vieningą rinką; 6) skatinti investicijas ir mokslinę veiklą. Socialinė politika turėtų siekti šių tikslų: 1) formuoti darbo vietų kūrimo politiką; 2) plėtoti lanksčias ir socialinę apsaugą užtikrinančias darbo rinkas; 3) užtikrinti skaidrias įdarbinimo sąlygas ir lygias galimybes; 4) skatinti mokymąsi ir kvalifikacijos kėlimą; 5) skatinti skaidrią atlyginimų politiką. Strategijos tikslų nustatymas turėtų remtis šiais principais (Codogno et al., 2009): 1) svarbiausi tikslai turi būti aiškiai apibrėžti; 2) turi būti numatytas Europos Sąjungos tikslų transformavimas į nacionalinius tikslus; 3) turi būti sukurta efektyvi pažangos įvertinimo sistema. Šiame darbe siūloma įvertinimo sistemą sudaryti sujungiant apskaitos sistemą ir daugiakriterio vertinimo metodų taikymą. Apskaitos sistema turi remtis struktūriniais rodikliais, tolygiai atspindinčiais visas darnaus vystymosi dimensijas. Vertinti gali būti taikomas MULTIMOORA ir kiti metodai. Europos Sąjungos tikslai į nacionalinius gali būti keičiami trimis būdais (Codogno et al., 2009): a) visoms valstybėms nustatant vienodą siektiną rodiklio reikšmę; b) kiekvienai valstybei narei nustatant atskirą siektiną rodiklio reikšmę; c) sugrupuojant valstybes nares į atitinkamas efektyvumo grupes ir nustatant siektinus rodiklius kiekvienai iš jų. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, pasiūlyta strateginio valdymo modelio, skirto sėkmingam strategijos „Europa 2020" įgyvendinimui, schema. Pagrindiniai koncepcinio modelio schemos komponentai: 1) efektyvus Europos Sąjungos, valstybių grupių ir atskirų valstybių tikslų nustatymas; 2) bendrojo mokymosi procesų, leidžiančių dalytis gerąja ES valstybių narių patirtimi įgyvendinant strategijos tikslus, sukūrimas; 3) struktūrinių rodiklių, tolygiai atspindinčių visas darnaus vystymosi dimensijas, sukūrimas; 4) pažangos įvertinimo sistemos, susidedančios iš apskaitos ir daugiakriterio įvertinimo metodų, taikymas klasifikuojant valstybes nares ir skirstant finansinę paramą. Daugiakriterio vertinimo metodai (pvz., MULTIMOORA) gali būti sėkmingai taikomi atvirojo koordinavimo metodo procesuose, ypač vertinimo procese. Šiame tyrime buvo išskirtos trys valstybių grupės, kurioms galima nustatyti skirtingus strateginius tikslus atsižvelgiant į jų pažangą įgyvendinant strategiją. Dauginės atitikties analizės rezultatai parodė, kad daugumos skirtingų dimensijų struktūrinių rodiklių lygiai yra tarpusavyje susiję. Taigi būtų netikslinga nustatyti aukštus socialinio išsivystymo ar aplinkosaugos tikslus ekonomiškai silpnai išsivysčiusioms valstybėms ir atvirkščiai. Pakartotinis daugiakriterių metodų taikymas įvairiose srityse leistų efektyviau įgyvendinti atvirojo koordinavimo metodo procesus ir ES strategijas. http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.22.3.517 |
| Idioma: | Inglés |